Vandenilio peroksido stebuklai

Vandenilio peroksidas - priemonė, kuri mūsų namuose gali daryti stebuklus, bet mes apie jį žinome taip mažai! Iš tiesų vandenilio peroksidas turėtų vadintis deguoniniu vandeniu, nes tai yra vanduo, prisodrintas deguonies, tai vanduo su papildomu deguonies atomu (H2O2). Tas papildomas atomas yra nestabilus, ir labai greit "atsiklijuoja", kai tik vandenilio peroksidas ilgiau palaikomas ore. Tada peroksidas suskyla į paprastą vandenį ir deguonį, kuris tuoj išgaruoja. Todėl vandenilio peroksidas yra visiškai nekenksmingas nei žmogui, nei aplinkai.


Kodėl apie vandenio peroksidą tiek mažai žinom? Todėl, kad jo niekas nereklamuoja, o nereklamuoja dėl to, kad iš jo neuždirbsi pinigų. Juk niekas neturi teisės patentuoti vandens ir deguonies, o be patento nėra ir pelno...

Keletas įdomių faktų apie vandenilio peroksidą.
1.Jo randama visuose gyvuose organizmuose.
2.Mūsų baltieji kraujo kūneliai natūraliai gaminasi vandenilio peroksidą kaip ginklą prieš infekcijas ir bakterijas.
3. Vaisiai ir daržovės natūraliai yra prisotinti vandenilio peroksido, todėl mes turim valgyti kuo daugiau augalinio maisto, kad kraujas būtų aprūpintas deguonimi.
4.Didelės vandenilio peroksido dozės randamos motinos pirmajame piene, vadinamajame priešpienyje. Priešpienis suaktyvina naujagimio imuninę sistemą.
5. Daug vandenilio peroksido yra lietaus vandenyje. Lietus dezinfekuoja žemę ir skatina augalų augimą.

Vandenilio peroksidas ir obuolių sidro actas laikomi pačiais efektyviausiais naminiais vaistais.

Ar žinojote, jog vandenilio peroksidas ne tik dezinfekuoja žaizdas, bet ir puikiai šalina ausų sieros kamščius? Kad jis išblizgina nespindinčias grindis? Kad su vandenilio peroksidu galima natūraliai pašviesinti plaukus, sukurti šviesias sruogeles? Sustiprinti jaunų augalų šaknų sistemą? Sąrašą galima tęsti ir tęsti.

Čia pateiksiu keletą man labiausiai patikusių vandenilio peroksido panaudojimo būdų. Medžiaga paimta iš http://www.onegoodthingbyjillee.com

Plaukite vaisius ir dažoves, kad pašalintumėte nešvarumus ir pesticidus. Pripilkite dubenį vandens, įpilkite vandenilio peroksido, pamirkykite porą minučių ir perplaukite švariu vandeniu.


Naudokite vandenilio peroksidą vietoj burnos skalavimo skysčio (skieskite perpus su vandeniu). Šis tirpalas atgaivins burnos kvapą, sunaikins bakterijas ir mikrobus.


Pasigaminkite natūralią, dezinfekuojančią ir itin balinančią dantų pastą, sumaišydami sodą, smulkią druską ir įpildami vandenilio peroksido tiek,kad pasidarytų košelė. Šią pastą gaminkitės kiekvieną kartą naujai, nes vandenilio peroksidas po kelių valandų suskyla ir nebėra efektyvus.


Pamerkite dantų šepetukus į vandenilio peroksidą, kad jie būtų išdezinfekuoti. Tai labai svarbu, jei kuris iš šeimos serga gripu ar kitom ligom.



Vandenilio peroksidu valykite virtuvės paviršius, pjaustymo lenteles. Užpurkškite, leiskit išburbuliuoti ir švariai nuplaukite vandeniu. Ypač tai svarbu pjausčius mėsą ar žuvį - peroksidas sunaikins mikrobus.


Išdezinfekuokite pašluostes ir kempinėles - tiesiog pamirkykite jas perpus su vandeniu atskiestame perokside ir švariai perplaukite.


Išvalykite klozetą: supilkit stiklinę peroksido, palaikykit apie 20 min., po to nušveiskite.



Peroksidas balina ir šalina dėmes iš baltų skalbinių. Tiesiog prieš skalbimą apipurkškite dėmę arba įpilkite peroksido tiesiai į skalbimo mašiną kartu su skalbimo priemone.



Išblizginkite grindis. Įpilkite į kibirą vandens stiklinę peroksido ir plaukite kaip įprastai. Perplauti nereikia. Tirpalas labai švelnus, nekenkia jokio tipo grindims.


Dezinfekuokite vaikų žaislus, žaidimo vietas. Peroksidas nekenksmingas, nealergizuoja. Purkškite juo žaisliukus, žaislų dėžes, lovytės rėmus.



Gydykite augalus. Įpilkite peroksido į purkštuką ir purkškite nuo pelėsio, miltligės ir pan. ligų.



Pašviesinkite plaukus, susikurkite šviesių sruogelių žaismą plaukuose. Atskieskite peroksidą perpus su vandeniu, apipurkškite plaukus ir pasėdėkite saulėje,kol išdžius.


Vilgykite peroksidu spuogelius ar aknės pažeistus odos plotus. Peroksidas naikina bakterijas ir gydo.


Vandenilio peroksidas yra pagalbininkas ir gydytojas naujai pasėtiems augalams. Kartą per dieną apipurkškite išdygusius daigelius peroksido tirpalu arba galima laistyti ir stiprinti šaknis: 1 dalis peroksido, 32 dalys vandens.


Išbalinkite užuolaidas: prileikit kriauklę vandens, įpilkit 1-2 stiklines peroksido ir pamirkykite apie valandą. Po to plaukite kaip įprastai.



Pašalinkite iš ausų sieros kamščius. Į ausį įlašinkite porą lašų alyvuogių aliejaus, po to 3% vandenilio peroksido. Palaukite, kol nustos burbuliuoti ir šnypšti, tada pakratykite galvą ir išvalykite ausies landą.


Peroksidas padeda gydyti nagų ir pėdų grybelį. Einant miegoti, gerai apipurkškite pėdas ir pirštus perpus su vandeniu atskiestu peroksidu. Arba mirkykite kojas tokiame tirpale.


Dezinfekuokite vandenilio peroksidu akvariumo sieneles, kad neįsimestų grybelis. Nebijokite, žuvytėms nieko nenutiks.



Vandenilio peroksidas naudojamas ir įvairių ligų gydymui, pavyzdžiui, stomatitui. Reikia palaikyti burnoje vandenilio peroksidą keletą minučių, tik nenuryti!  Po keleto minučių išspjaunam. Procedūrą kartoti kelis kartus per dieną.

Kanapė- nepelnytai apkaltintas vertingas augalas

Pastaruoju metu kažkodėl man vis "užkliūva" straipsniai apie kanapes. Pamažu pradėjau jomis domėtis, ir štai susikaupė nemažai informacijos. Iš jos galiu daryti išvadą, kad kanapė - nepaprastai vertingas, naudingas, gydantis, itin daug pritaikymo galimybių turintis augalas, iš kurio kažkodėl mūsų sąmonėje pasistengta sukurti mitą-siaubą, neva tai itin pavojingas narkotikas... Tuo tarpu pasaulyje dar neužregistruotas nė vienas mirties ar susirgimo atvejis nuo kanapių, o šitas augalas auginamas tūkstančius metų! Aš labai gerai pamenu, kaip mano močiučių daržuose visada augdavo kanapės, gindamos daržoves nuo kenkėjų ir stelbdamos piktžoles. Ir mes visuomet valgydavome paskrudintas kanapių sėklas su druskyte bei pipirais ir karštom bulvėm su lupynom. Skanėstas neapsakomas! Ačiū gyvenimui, kad dabar jau galima nusipirkti kanapių sėklų ir šituo skanumynu vėl
mėgautis. Mėgsta visa mano šeima, dedu šių sėklų į kepamą duoną bei į žaliuosius kokteilius.
Nepaprastai nustebau, kai prieš kelias savaites Maximoje radau pirkti sėjamų kanapių sėklų. Žinoma, tuoj pat nusipirkau, ir mėginsiu pasisėti. Juk jei galima pardavinėti, tai galima ir užsiauginti. Aš labai tikiuosi, kad mūsų valdininkai atsikratys mitų-baubų, ir leis žmonėms užsiauginti sau savo poreikiams kanapių. Mano poreikiai yra tokie: užsiauginti sėklų maistui, lapus naudoti žaliesiems kokteiliams, o likusią žaliąją masę panaudoti kompostui, nes tai nepaprastai daug vertingų medžiagų dirvai turinti žaliava.

Kanapių rūšys yra trys.
Cannabis sativa, kitaip sėjamoji kanapė, paplitusi visame pasaulyje; auginama dėl sėklų, pluošto ir THK; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga aukštyn; lapų lapeliai siauri; aukštis – ~3-3,5 m, bet gali užaugti iki 6 metrų aukščio; kilusi iš Centrinės Azijos.
Cannabis indica paplitusi daugiausia Indijoje, Pakistane; auginama dėl sėklų, THK; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga beveik horizontaliai į šonus; lapų lapeliai platūs; dažniausias aukštis - ~1,8 m. Kitaip vadinama marihuana.
Cannabis ruderalis daugiausia paplitusi Šiaurės Europoje ir Rusijoje; auga kaip piktžolė; kadangi jos žydėjimas, skirtingai nei anų dviejų, nepriklauso nuo paros tamsaus ir šviesaus periodo santykio, naudojama išvedinėti atšiauriame klimate augančias marihuanines kanapių veisles; panašios į Cannabis sativa tik daug mažesnės; užauga iki ~0,6 m.

Kanapgrūdžių maistinė vertė

Kanapių sėklos/grūdai

• Baltymai sudaro iki 36 % visos sėklos masės
• Baltymai kanapių sėklose yra be tripsino inhibitorių, kurie apsunkina baltymų įsisavinimą žmogaus organizme
• Aliejus sudaro 35 % sėklos masės
• Iki 80 % polinesočiųjų riebalų rūgščių kanapių aliejuje. Omega-3 ir Omega-6 santykiu 3:1–57 %:19 %
• Aliejus turi 8 % sočiųjų riebalų rūgščių.

Aminorūgščių kompleksas kanapės sėklose

Aminorūgštis	Kiekis, %
Alaninas	2,289 %
Asparto rūgštis	5,303
Argininas	6,262
Cisteinas	0,824
Glutamo rūgštis	9,257
Glicinas	2,479
Histidinas	1,406
Izoleucinas	2,269
Leucinas	3,551
Lizinas	1,821
Metioninas	1,194
Fenilalaninas	2,192
Prolinas	2,029
Treoninas	1,969
Tirozinas	1,484
Triptofanas	0,678
Serinas	2,830
Valinas	2,364

(Šaltinis - Vikipedija).

Dabar apie tai, kodėl man kanapė atrodo nepaprastai vertinga. Iš karto pasakysiu, kad pagrindinė informacija paimta iš www.naturallysplendid.com ir www.hempfarm.org

Kanapių sėklos yra pats maistingiausias ir lengviausiai virškinamas maistas planetoje. Jose yra pilnas komplektas visų reikalingiausių žmogaus gyvybei medžiagų: baltymai,  visos aminorūgštys ir riebiosios rūgštys. Kanapės yra super maistas; tai vienintelis augalas, kuris pats vienas gali palaikyti žmogaus gyvybę, net jei nebūtų jokio kito maisto. Baltymai, esantys kanapių sėklose, yra lengviausiai virškinami ir  įsisavinami iš visų baltymų rūšių.Be baltymų ir amino bei riebiųjų rūgščių, kanapių sėklose yra daugybė vitaminų ir mineralų.

Dėl šių savo itin vertingų maistinių medžiagų kanapės yra veiksmingas vaistas vėžio, širdies ligų, nervų, epilepsijos, išsėtinės sklerozės, padidėjusio cholesterolio ir kt. sunkių ligų gydymui ir profilaktikai.
Kadangi riebiosios rūgštys sudaro didelę dalį mūsų smegenų, kanapės yra nepaprastai vertingos smegenų sveikatai palaikyti ir ypač atminčiai stiprinti, Alzheimerio bei Parkinsono ligų profilaktikai bei sergančiųjų šiomis ligomis gyvenimo kokybės pagerinimui.
Dėl savo turtingos sudėties kanapės, ypač jų aliejus, yra labai veiksminga priemonė plaukų, nagų, odos priežiūrai ir odos susirgimams gydyti, tokioms,kaip egzema ar psoriazė. Kanapių aliejus sugeba giliai įsiskverbti į odos sluoksnius ir pamaitinti ląsteles tiesiogiai. Dėl šių savybių  kanapės plačiai naudojamos kosmetikos pramonėje kremų, šampūnų, muilų, tonikų, balzamų gamybai.

O dabar dar keletas faktų apie šį tikrai nepaprastą augalą.

Kanapės pasaulyje auginamos tūkstantmečius; pasaulyje daug kur jis auginamas legaliai.

Kanapės užauga iki 3m aukščio; tai vienmetis, žolinis, pluoštinis augalas, panašus į linus ir džiutą.

Pluoštinės kanapės panašios į marihuaną, tačiau jos "neveža". Bet jos turi šimtus gerų savybių.

Pluoštinė kanapė beveik neturi THK (tetrahidrokanabinolio, medžiagos, kuri "veža" ir kuri randama marihuanoje). THK pluoštinėse kanapėse randama mažiau nei 1%, kai tuo tarpu marihuanoje jos yra 5-15%. Taigi, jei rūkysite pluoštinę kanapę, nesitikėkite "paskraidyti"; gali nebent galvą paskaudėti.

Iš kanapių sėklų spaudžiamas aliejus, kuris naudojamas maistui, medicinai  arba  pramoniniams lubrikantams, dyzeliniam kurui,  statybinėms medžiagoms, popieriui, plastmasės pakaitalams, audiniams, virvėms,dažams, lakams gaminti ir t.t. Kanapė turi 25,000 panaudojimo ir pritaikymo galimybių.

Kodėl šitas vertingas augalas taip smarkiai draudžiamas? Tabakas ir  alkoholis kasmet pražudo ar susargdina šimtus tūkstančius gyvybių kasmet, tuo tarpu kanapė, nuo kurios niekas niekada nėra miręs ar susirgęs, baisiausiai draudžiama? Kodėl tokia isterija?

Logiškiausias paaiškinimas būtų : konkurencija ir pelnas. Kai buvo išrastos naujos technologijos gaminti plastiką ir sintetinius pluoštus, kanapės tapo pavojingu konkurentu šioms naujoms pramonės šakoms. Be to, kanapės kelia pavojų ir popieriaus, aliejaus, degalų bei medienos verslams. Net neabejotina, kad visų šių verslų interesai prisidėjo ir prisideda prie kanapių uždraudimo ir isteriškų pastangų sunaikinti šią ūkio šaką.

Ar ne keista, kad mes negalime užsiauginti kanapių, o tuo tarpu pirkti ir naudoti kanapių sėklas, aliejų ir kitus iš jų pagamintus produktus galim? Pasaulyje iš kanapių gaminami audiniai, maisto produktai, kosmetikos produktai, biodyzelinas, popierius, plastikas, virvės, statybinės medžiagos, mašinų komponentai, tapetai, kraikas gyvūnams, ir t.t.

Kanapės yra ypatingai ištvermingas augalas, jis atsparus kenkėjams ir ligoms, jam nereikia pesticidų ir herbicidų (kokie nuostoliai chemijos pramonei!), jis auga visur, kur galima auginti javus. Jis sėjamas anksti, vos dirvai įšilus.

Paprastai kanapės sodinamos 200-300 vnt. kvadratiniame metre. Užaugusios turi itin vešlią lapiją, kuri sutankėjusi visiškai nustelbia piktžoles. Todėl nuėmus kanapių derlių dirva lieka švari nuo piktžolių. Nukritę lapai ir augalo liekanos sudaro labai maistingą mulčą, kuris maitina dirvą. Taip susidaro savaime pasimulčiuojanti ir atsinaujinanti ekosistema.

Kanapėms patinka švelnus klimatas, drėgmė ore ir dirvoje.

Kanapės auga labai greitai ir užaugina didelę masę žalios lapijos. 2-3 metrų aukštį stiebai pasiekia per 70-90 dienų. Vienas akras gali duoti 3-7 tonas sauso pluošto.

KANAPĖS YRA BIOMASĖS GAMINTOJAS NR.1 VISOJE PLANETOJE: per maždaug 4 mėnesius žaliosios masės užauga apie 10 tonų viename akre. Kanapė turi 77% celiuliozės, tuo tarpu mediena jos turi tik 60%.

Kanapes auginti yra žymiai ekologiškiau, negu medvilnę. Medvilnė smarkiai nualina dirvas, jai reikia ypač daug trąšų, herbicidų ir pesticidų (mes marškinėlių pavidalu visa tai nešiojame ant savo kūno!). Pavyzdžiui, Amerikoje medvilnės laukai užima 1% visos dirbamos žemės, tačiau juose sunaudojama 50% visų pesticidų! Ar tai ne tragiška statistika?

Kanapės pluoštas yra 4 kartus šiltesnis už medvilnę, 4 kartus geriau sugeria drėgmę, 3 kartus tvirtesnis, ilgaamžiškesnis ir nedegus. Nike, Converse, Armani, Patagonia, Ralph Lauren, Oscar de la Renta ir daugelis kitų firmų gamina drabužius iš kanapės pluošto.

Iš kanapių gaminamas popierius. Iš vieno akro per vieną sezoną užaugintų kanapių pagaminama tiek popieriaus, kiek iš 4 akrų medžių (o kiek laiko reikia medžiui užaugti?..) Kanapių popierius stipresnis, ilgaamžiškesnis negu medžių, o jo pagaminimo procesas dukart pigesnis, negu iš medienos.

Kanapių popierių galima perdirbti iki 10 kartų, tuo tarpu medienos popierių - tik dukart.

Kadangi planetos miškai sparčiai naikinami ir kelia didelį ekologinį pavojų, kanapės gali būti puiki išeitis gelbstint mūsų Žemę ir ekonomiką.

Iš kanapių gaminamas betono - cemento blokeliai, tinkas, skiedinys.

Visi produktai, pagaminti iš kanapių, yra savaime suyrantys, kompostuojami ir perdirbami. Tai didžiulis palengvinimas mūsų kraštovaizdžiui, ekologijai ir ekonomikai. Tai draugiška gamtai medžiaga.

Iš visų planetoje augančių augalų (jų yra virš 3 milijonų) nė vienas negali prilygti savo maistine verte kanapei. Valgomos sėklos: su lukštu arba be jo (tik branduoliai), sutrintos į miltelius (proteinas) arba iš sėklų išspaustas aliejus.

Biodyzelinas, pagamintas iš kanapių aliejaus, išskiria 47% mažiau anglies monoksido, negu įprastas dyzelinas.

Per maždaug 30 dienų biodyzelinas savaime suyra (tai svarbu, tarkim, išsiliejus degalams ant žemės - negresia jokia ekologinė katastrofa).

Ir pabaigai: nuo seniausių laikų žmonės naudojo ir tebenaudoja kanapes įvairių ligų gydymui. Yra daugybės žmonių liudijimai, jog kanapių aliejus sėkmingai gydo vėžį, ypač odos.  Bet apie tai bus jau kitas pasakojimas.

Kol kas pagalvokime: tai kas vis dėlto lemia, kad šitaip nepelnytai apšmeižtas, šmeižiamas ir draudžiamas yra šis nuostabus augalas?

Suprantantiems angliškai, labai siūlau pažiūrėti šį filmuką ir būtinai paplatinti jį draugams. Mes visi nusipelnėm žinoti ir būti sveiki.

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=jxJmFSmOrqo

Super valiklis

Neiškenčiu nepasidalinusi nuostabiausiu iš visų mano turėtų valiklių receptu. Šitas valiklis valo kaip uraganas :-) ! Tinka viskam - kriauklėms, plytelėms, voniai, klozetui, langams, orkaitei... Turiu prisipažinti, kad pamačiusi šitą receptą internete ir paskaičiusi aikčiojančius susižavėjimo komentarus,  buvau šiek tiek skeptiška. Bet - toks jau mano būdas - turėjau išmėginti.
Rezultatas pranoko visus lūkesčius. Tokio efekto nesitikėjau tikrai. Dabar jau pas mane rikiuojasi visa eilė stiklainiukų, kuriame bręsta šita gėrybė, ir tik žiūriu,kad niekad nepritrūkčiau!

Pasigaminti valiklį trunka kelias akimirkas, tik tenka palūkėti, kol jis subręsta. Bet kantrybė atsiperka su kaupu! Niekas taip nenublizgins vandens čiaupų ir plytelių, kaip šitas citrusinis enzimų vanduo.

1.Nusipirkite apelsinų, citrinų, laimų, greipfuktų - žodžiu, citrusinių vaisių. Išsispauskit sultis ir skaniai išgerkit.
2. Žieveles sumeskit į stiklainį, pridėkit iki pat viršaus. Tada užpilkite actu (paprastu, 9%), užsukite dangtelį ir palikite taip stovėti apie 2 savaites.

Po dviejų savaičių skystį nukoškite ir supilkite į buteliuką (aš mėgstu susipilti į purkštuką, taip daug patogiau). Pulkite išmėginti - net neabejoju, kad būsite sužavėtos!
Likusias žieveles meskite į kompostą.

Ekologiška, nekenksminga nei jums, nei aplinkai. Ir taupu - jokių pinigų chemikalams puošniuose buteliukuose.

P.S. Ką nervina acto kvapas (nors jis tuoj pat išgaruoja), galite į paruoštą naudojimui skystį įlašinti kelis lašus mėgstamo eterinio aliejaus.

Jei patiks - nepamirškite pasidalinti receptu su draugėm. Visi nusipelnėm gyventi sveikiau!

Kitas būdas natūraliai, be chemikalų išvalyti namus bei išdezinfekuoti virtuvę bei vonią yra vandenilio peroksidas. Tiesiog supilkite jį į purkštuką, apipurkškite paviršius, truputį palaukite ir nuvalykite drėgna šluoste. Viskas spindės švara, net neabejokite. Vandenilio peroksidas yra nuostabi priemonė, tai vanduo, prisotintas deguonies. Jis absoliučiai nekensminga, nes tuoj pat suyra į deguonį bei vandenį. O jo dezinfekuojantį poveikį matome akivaizdžiai, kai valome žaizdas - jis išputoja, sunaikindamas visus mikrobus ir bakterijas.


Vandenilio peroksido poveikį geriausiai pajutau, kai išnaikinau namuose ilgą laiką turėtą bėdą. Manau, ne viena šeimininkė, besistengdama blizginti ir kvėpinti namus, naudoja tokias priemones, kaip Ajax ir pan. Šitos priemonės po kelių naudojimo kartų padengia grindis tokia nematoma plėvele, kuri ima gesti ir ten veisiasi bakterijos. Kiekvieną kartą išplovusi grindis (o mūsų grindys beveik vien plytelės) turėdavau vėdinti visus namus, nes pasklisdavo labai nemalonus, toks kaip senos mazgotės, kvapas. Ko tik aš nedariau, kad šitą kvapą išnaikinčiau! Padėjo tik vandenilio peroksidas. Gerai, negailėdama, išpurškiau visas grindis, palaukiau porą minučių, tada perploviau švariu vandeniu, iššluoščiau sausu skuduru, ir viskas - nemalonaus kvapo neliko. Daugiau mano namuose nebėra jokių cheminių grindų plovimo priemonių - tik švarus vanduo ir truputis enziminio citrininio valiklio, kurį aprašiau aukščiau.
O jei kur įsimeta pelėsiukas ar šiaip nešvarumai susikaupia - padeda vandenilio peroksidas.

Kaip paprastai įsirengti daržą ar gėlyną

 

Šiandien, kai maistas tampa nebe maistu, bet nuodu, kaip niekad aktualu užsiauginti savo daržovių, uogų ir vaisių. Niekas kitas, tik mes patys esame atsakingi už savo sveikatą ir už tai, ką kišame į burnas sau ir savo vaikams. Per pasaulį jau ritasi nauja "mada", kurią iš širdies sveikinu ir kaip įmanydama stengiuosi propaguoti - tai savo daržų ir sodelių auginimas. Man nėra nieko nuostabiau už ką tik iš daržo parsineštą šviežutėlę daržovę ar nuo savo krūmo nuskintą uogą. Juose slypi viskas, ko reikia gerai sveikatai - vitaminai, mineralai, vanduo, baltymai, angliavandeniai. Kai užsiauginu pati, tai žinau, kad mano daržovėse nėra chemikalų, jos nėra purkštos nuodais ar dirbtinai paspalvintos. Tai tikras sveikatinantis maistas, kurį mums valgyti skyrė Sutvėrėjas. Taip, aš noriu pabrėžti - Sutvėrėjas mums skyrė valgyti augalinį maistą, o ne mėsą, cukrų ir pyragus. Biblijoje sakoma : po to, kai sukūrė Ievą ir Adomą, vedžiodamas po Rojaus sodą Dievas jiems tarė:" Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas" (Pradžios knyga). Mūsų visa fiziologija -dantų forma, žarnynas - yra tokia pat, kaip ir žoliaėdžių gyvūnų. Mums neskirta valgyti gyvulinio maisto, bent jau ne tokiais kiekiais, kaip mes dabar jį valgome. Žmogus yra vienintelis padaras Žemėje, gaminantis sau maistą ir valgantis ne sau iš prigimties skirtą maistą, ir vienintelis, sergantis tiek daug ligų... Ar tai nepriverčia susimąstyti?
Kuo daugiau plečiasi maisto pramonė, siūlanti mums  perdirbtą, gražiai atrodantį ir kvepiantį maistą su begaliniu galiojimo laiku, tuo labiau tampame nuo jo priklausomi ir vis smarkiau sergame diabetu, vėžiu, alergija, egzema, nutukimu, autizmu, alzheimeriu ir t.t. Negi tikime, kad pramonės magnatai stengiasi dėl mūsų sveikatos? Ne, verslui rūpi kuo didesnis pelnas. Kuo labiau mes daromės priklausomi nuo patogaus, gražiai atrodančio ir greito maisto, tuo labiau pučiasi verslininkų piniginės, o mes daromės silpnesni ir ligotesni. Tuomet jau rankas trina farmacijos pramonė - steigiasi vis naujos vaistinės, kuriami vis nauji vaistai, ir vėl mes mokame pinigus turtuoliams... Argi ne sukvailėjom mes, žmonės?
Aš asmeniškai sakau STOP šitai beprotybei ir kviečiu Tave, mielas šio tinklapio svety, prisidėti prie savo, šeimos, giminių, draugų ir visos planetos gydymo. Jeigu šios mintys ir idėjos Tau nepriimtinos, maloniai sakau sudie ir raginu toliau nebeskaityti.
O tiems, kurie pasiryžę keisti savo požiūrį į maistą ir mitybą, noriu papasakoti, kaip paprastai ir be jokių pastangų įsirengti sau daržą. Pamirškite kastuvus ir skaudančias nugaras - gamtiniu principu "veikiančiame" darže šito tikrai neprireiks, o laistymo ir ravėjimo bus minimaliai.
Daržą galima įsirengti net mažiausiame sklypelyje, net balkone. Tegul šalia gėlių loveliuose ir vazonuose žaliuos patražolė, bazilikas, krapas, lapinis kopūstas, mangoldas, ridikėlis ir t.t. Bus ir gražu, ir skanu!

 O jei neturite savo sklypelio ar net balkono - susitarkite su pažįstamais ar kaimo žmonėm, kad jums užaugintų šviežių, ekologiškų daržovių. Išeitis visada yra, jeigu tik yra noras!

Įsirengti daržą yra paprasta kaip dvi kapeikos :-). Šitaip aš įsirenginėju naujas lysves ir gėlynus jau penkti metai, ir galiu drąsiai patikinti,kad metodas puikus. Mano vyras iki šiol neatsidžiaugia, kad jam niekada nebetenka sukasinėti man lysvių. Štai ką turite daryti:
1. Pasirenkate vietą būsimam daržui - žiūrėkite, kad tai būtų saulėta vieta.
2. Pasižymėkite ploto ribas. Galima pasidaryti lysvių rėmelius, taip bus tvarkingiau ir žemė greičiau įšils (vadinamosios pakeltos lysvės).

 Tačiau galima ir be rėmelių, aš beveik niekad nedarau lysvių, sodinu viską eilutėmis tiesiog plynoje erdvėje.

3. Būsimo daržo plotą tiesiog ant vejos apklokite laikraščiais (bent 4-5 lapų sluoksniu) arba išardytomis kartono dėžėmis. Jei toje vietoje žolė labai aukšta sutrypkit ją prieš klodami popierių.
Tada popierių sulaistykite vandeniu,kad gerai sudrėktų. Taip jis greičiau suirs. Pats popierius ir po juo likusi žolė bus puikus masalas ir maistas sliekams bei kitiems žemės gyviams -purentojams.


4. Ant sudrėkinto popieriaus kraukit viską, ką paprastai kompostuojam - senų augalų atliekas, virtuvės atliekas (tik ne mėsą, žuvį ar kaulus - taip prisiviliosit žiurkių ar pelių), nušienautą žolę, senus lapus ir pan.


5. Ant šio sluoksnio pilam geros žemės (kompostinės, juodžemio ar mišinio). Tiek, kad gerai padengtų atliekų sluoksnį.


Sveikinu! Jūsų daržas parengtas sodinimui. Po žemės sluoksniu esančios atliekos bei kartonas pamažu irs ir maitins augalus bei sliekus, sliekai perdirbdami atliekas patręš ir išpurens už jus žemę, o augalai gaus visų maistingųjų medžiagų, kokių tik jiems reikia. VISŲ MEDŽIAGŲ IR MINERALŲ, o ne tik kalio,azoto ir fosforo , kurie sudaro cheminių trąšų pagrindą. Sliekai pagamina pačią efektyviausią ir geriausiai augalams pasisavinamą trąšą.

Žinoma, geriausia, jeigu šitaip daržą ar gėlyną pasirengiame iš rudens. Tačiau jeigu nespėjot, o daržą turėti norisi jau dabar - viskas puiku, darykite, kaip aprašyta aukščiau, ir viskas pavyks.

Toliau. Įsirengus daržą, pats svarbiausias dalykas yra mulčiavimas. Mulčas - tai žemės apdangalas, saugantis nuo išdžiūvimo, iššalimo, perkaitimo ir pažliugimo. Ir nuo piktžolių puolimo. Gamtoje žemė visa yra padengta - žolėmis, akmenimis, senomis augalų liekanomis. Ten, kur žemė nepridengta, turim arba vieškelį, arba dykumą. Ten niekas neauga, ten nėra jokios gyvybės. Tai kodėl norime savo daržuose turėti "nuogą" žemę? Nuoga žemė - mirtis visokiai gyvybei.
Po apklotu visada vėsu ir drėgna, tai ideali aplinka augalų šaknims bei dirvos gyviams bei mikroorganizmams, kurie aprūpina ją deguonim, azotu ir visom įmanomom mineralinėm medžiagom.
Po apdangalu žemė niekad neperdžius ir nesušoks grumstais, nesusidarys kieta pluta, o palijus apdangalas neleis žemės išplauti ir virsti jai pliurze. Nieko nėra svarbiau už mulčą!
Kas tinka žemei apkloti? Viskas, kas turi kiek stambesnę už miltus struktūrą ir suyra negreit : seni lapai, šiaudai, stambios pjuvenos, medžio drožlės,nušienauta ir kiek apdžiovinta žolė, lukštai, netgi žvyras (pvz., gėlyne jis labai dekoratyviai atrodo).
Daug kas baiminasi, kad medžio drožlės ar pjuvenos atims iš dirvos azotą. Tačiau taip gali nutikti tik tuomet, jei mes medienos atliekas įmaišysime į dirvą. Bet mes juk taip nedarysim - bersime mulčą tik ant paviršiaus. O neįėjęs į kambarį, juk nieko nepavogsi. Taigi - jokio pavojaus. Medienos atliekos, ypač vadinamieji "čipsai" iš nugenėtų medžių šakų su visais lapais ir spygliais yra idealus mulčas - puikiai lyg kempinė sugeria drėgmės perteklių ir pamažu ją atiduoda dirvai, labai lėtai yra - vadinasi, nereiks kasmet pilti vis naujo sluoksnio, užteks tik papildyti. Pamažu irdamas toks mulčas  patręšia dirvą, o lietui lyjant pasigamina puikiausia kompostinė arbata mūsų augalams.

Apdengę savo daržą mulču, laistyti turėsime kur kas rečiau, nes dirva niekad neperdžius - sutaupysim laiko, vandens, jėgų, o augalų šaknys bus sveikos ir galingos.
Ir ravėti teks žymiai mažiau, nes mulčas neleidžia piktžolėms augti. O jei kuri ir sugebės prasiskverbti, ją nesunkiai išrausim, nes žemė po apklotu darže bus minkšta ir puri.

Mulčo sluoksnis turi būti pakankamai storas, kad atliktų savo funkcijas tinkamai. Aš stengiuosi, kad jis būtų bent per 2-3 pirštus (4-5 cm), o stambiems augalams - per 3-4 pirštus (6-7cm). Jei mulčo sluoksnis bus per plonas, jis nepajėgs apsaugoti nuo kaitros ir išdžiūvimo, o jei per storas - dusins mūsų augalų šaknis.
Mulčiuoti galima paaugus daigams (bet man tai yra pernelyg kruopštus ir daug darbo reikalaujantis metodas) arba prieš sėją ir sodinimą. Tada tik prabrauki vagelę, mulčą nustumi į šonus, vagelės dugną suploji, sudrėkini, ir sėji. Užberi žemėm. Kai tik daigeliai pasirodo ir sutvirtėja, iš abiejų šonų subrauki mulčą ir viskas.

Va ir visas mokslas apie daržo įrengimą. Tai taip paprasta ir lengva, kad tiesiog nuodėmė yra neužsiauginti sau gardumynų - šviežių, sveikų, kvapnių, prisotintų vitaminais ir mineralais. Sėkmės!

Pabaigai noriu pakviesti pažiūrėti nuostabų filmą apie gamtinę sodininkystę -"Back to Eden" ("Atgal į rojų"). Tai filmas apie paprastą, kuklų, didžiulės išminties žmogų - Polą Gotči ir jo daržą. Jis jau ne vieną dešimtmetį tvarkosi savo sode ir darže be kastuvo ir be chemikalų. Polas tiesiog stebi gamtą ir ją kopijuoja. Savo veiklai įkvėpimą randa Biblijoje, jis ten randa Kūrėjo nurodymus, kaip reikia maitintis ir auginti sau maistą.
 Šitas filmas - mano didžiausias įkvėpėjas ir mokytojas.
http://backtoedenfilm.com/#movie