Įtraukime kanapes į savo valgiaraščius

Kanabinoidas – medžiaga, randama kanapėse, yra profilaktinė ir gydomoji priemonė vėžiui, 66%  sumažina infarkto riziką ir 58% sumažina priklausomybę nuo insulino sergantiems diabetu. Daktaras William Courtney, gydymo kanabinoidais specialistas, pataria kasdien išgerti po 0,5 – 1 puodelį sulčių iš šviežiai spaustų kanapių lapų bei žiedų bei valgyti salotas su daigintomis kanapių sėklomis.

Kanapė, nesvarbu,kokia – Sativa, Indica, Šiukšlyninė (Ruderalis), vyriška ar moteriška, hermafroditas, sėklų ar išgarinto aliejaus formoje – yra daržovė su esminėmis, gyvybiškai svarbiomis medžiagomis, kurių mūsų organizmas pats negamina: amino rūgštys, riebiosios rūgštys,kanabinoidinės rūgštys ir daugybė priešvėžinių komponentų.

Daktaras William Courtney sako: „ Jeigu jūs kaitinsite kanapės augalą, išsiskirs THC medžiaga, kuri „veža“, sukelia linksmumo pojūtį, tačiau jūs tegausite tik apie 10 mg kanabinoido – gydančiosios medžiagos. Jeigu augalo nekaitinsite, o valgysite šviežią ar gersite jo sultis, gausite 500-600 mg gydančiojo kanabinoido. Toks kiekis jau veikia kaip stiprus antioksidantas ir neuroprotektorius.

Rūkydami kanapę negausime pakankamo kiekio gydančiam efektui pasiekti.“

Kanabinoidai yra medžiaga, kuri natūraliai egzistuoja mūsų organizmuose, ypatingai smegenyse. Endokanabinoidinė sistema (EKS) reguliuoja visus medžiagų apykaitos procesus ir metabolizmą. Endokanabinoidai gaminami iš Omega-6 rūgšties ir yra

riebios molekulės, kurios perduoda informaciją į smegenis apie pažeidimus organizmo  ląstelėse. Jeigu organizmui trūksta Omega-6 rūgšties arba jeigu trūksta endokanabinoidų, su maistu gaunamos kanapės (sultys, sėklos ar salotos) puikiai imituoja ir pakeičia EKS. Šiuo metu didžiosios farmacijos kompanijos įnirtingai mėgina sukurti sintetinį kanabinoidą ir pardavinėti jį tabletėmis ar ampulėmis, nes tai yra išties labai galingas vaistas sunkioms ligoms išgydyti. Tačiau iki šiol dar nesiseka, nes sintetinis kanabinoidas neveikia taip,kaip šviežias augalas. O augalo, kuris sukurtas gamtos, negalima užpatentuoti ir gauti pelno.

Kanapę auginti labai pigu ir paprasta, ji yra ne tik vaistas, bet ir žaliava biokurui, popieriui, statybinėms medžiagoms gaminti, iš jos gaminami drabužiai (kaip iš lino, medvilnės), avalynė, suyrantis plastikas ir daugybė kitų naudingų dalykų. Pamąstykite patys šioje vietoje, kodėl šitas augalas draudžiamas ir apipintas baisiais mitais. Ar išties valdžiai rūpime mes ir aplinka, o ne verslų interesai.

 

Bet grįžkime prie kanabinoidų. Mūsų kūnai turi labai stiprių galių išsigydyti patys, jeigu tik mes gerai maitinamės ir aprūpiname savo organizmus reikalingomis medžiagomis ir stengiamės jo neteršti.Organizmas geriausiai atsistato, kai jis yra sočiai aprūpintas kanabinoidais, o tai pasiekiama bent 3 mėnesius laikantis kanapių dietos (kasdien vartojant kuo daugiau šio augalo).

Žmonėms virš 40 metų kanapę vartoti reiktų kasdien.

Ypač daug kanabinoido reikia sergantiems epilepsija, kraujospūdžio ligomis,psichikos bei širdies ligomis.

Oksidacinės ligos, amfetamino priklausomybė, alkoholizmo ir radiacijos pasekmės yra išgydomos kanabinoidais.

Kanapių sultys numuša aukštą kraujo spaudimą  maždaug 10 punktų per 2 valandas.

Ligoniai, sergantys paskutinių stadijų vėžiu, turi valgyti kanapių žiedynus.

Žinoma, augalai negali būti niekuo purškiami. Kai kuriuos kenkėjus galima nesibaiminant valgyti, pvz., voratinklines erkutes.

Ruošiant lapus sultims spausti, neplaukite jų po tekančiu vandeniu, geriau pamirkykite 5 min. vandenyje.

Geriausia sultis ruošti iškart prieš gėrimą. Tačiau galima jas užšaldyti ledo kubeliais, jos nepraranda gydomųjų savybių.

Daigintos sėklos pačios efektyviausios yra po 1-2 savaičių daiginimo.

Nekaitinama kanapė neturi jokio psichotropinio poveikio, nuo jos niekad neišsivystys priklausomybė. Tai yra paprasčiausias augalas, kaip dilgėlė, petražolė ar pan. Tačiau kartu kanapė yra vienintelis augalas, kurį galima kaitinti ir kuris netgi tokia forma yra gydantis. Tačiau kaitinant atsiranda ir psichotropinis faktorius – jums bus linksma ir apims nerūpestinga nuotaika. Labai perdėtas yra mūsų gąsdinimas apie pripratimą prie kanapės – prie jos priprantama lygiai taip pat, kiek prie kavos, saldumynų ar pan. Alkoholis ir tabakas yra šimtus kartų pavojingesni ir žalingesni, jie neturi nė vienos gydančios savybės, jie niekam daugiau netinka, kaip tik žaloti mūsų organizmus,  tačiau jie legalūs.

Nuo kanapės pasaulyje nėra miręs nė vienas žmogus, tuo tarpu nuo alkoholio, tabako, cheminių vaistų ir kitų žmogaus sukurtų produktų mirtys skaičiuojamos šimtais tūkstančių.

 

Viską valdo pinigai ir slapta mumis bei mūsų sąmone manipuliuojanti žiniasklaida.

Tačiau nuo mūsų priklauso, kuo tikėti ir ką vartoti. Informacija yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo godžių farmacininkų bei politikų kvailinimo.


Straipsnis parengtas pagal interneto medžiagą.

9 puikiausių vasariškų ledų receptai

Šiuos receptus radau svetainėje http://www.weedemandreap.com/2013/05/10-ultimate-summer-popsicle-recipes.html
Išverčiau ir dalinuosi su jumis.

Laimo ir riešutų ledai



2 indeliai kokoso pieno (arba paprasto, naminio riebaus pieno)
1 laimo (žalioji citrina) sultys ir nutarkuota žievelė (gerai nuplaukite vaisių!)
2 šaukštai medaus
žiupsnelis druskos
susmulkintų riešutų pabarstymui

Viską,išskyrus riešutus, suplakam plakikliu ir supilam į formeles. Šaldome šaldiklyje apie 6 valandas. Prieš valgant išimam iš formelių ir pavoliojame susmulkintuose riešutuose.



Kriaušių-levandų ledai



10 kriaušių
2 šaukštai medaus
4 viršūnėlės šviežios levandos

Kriaušes ir medų sutrinam blenderiu, šaukštu įmaišome levandos lapelius. Supilame į formeles ir šaldom apie 6 valandas šaldiklyje.


Banana Kolada



4-5 bananai
2 skardinės kokoso pieno (arba paprasto, naminio riebaus pieno)
keli lašai vanilės esencijos
žiupsnelis druskos
šokolado
kokoso drožlių

Bananus, kokoso pieną, vanilę ir druską suplakam blenderiu. Kokoso drožles pakepinam sausoj keptuvėj, kad lengvai paskrustų. Supilam skystą masę į formeles, viršų pabarstom skrudintom kokoso drožlėm ir šaldom šaldiklyje apie 6 valandas.
Prieš valgant ištirpinam šokoladą, išimam ledus iš formelių, pamirkom šiltame šokolade ir pašaldom šaldiklyje apie 5 min.


Braškių - jogurto ledai



6 puodeliai šviežių arba šaldytų braškių
3 puodeliai tiršto jogurto
smulkintų riešutų

Sutrinam blenderiu braškes. Pusę formelės pripildom trintom braškėm, pusę - jogurto. Šaldome šaldiklyje 6 valandas. Prieš valgant pavoliojame riešutuose.


Agurkų - mėtų ledai



4 agurkai
keletas mėtų lapelių
pusės laimo sultys
3 šaukštai medaus

Blenderiu sutrinam agurkus, perkošiam per tankų sietelį. Sutrinam pirštais mėtų lapelius ir blenderiu suplakam juos su nukoštų agurkų "sultimis". Pridedam medų ir laimo sultis. Viską suplakam. Pilam į formeles, šaldom 6 valandas.


Citrininiai- morenginiai ledai


6 kiaušiniai
1 puodelis cukraus
2/3 puodelio šviežių citrinos sulčių
1 v.š. nutarkuotos citrinos žievelės
8 v.š. sviesto
1/2 puodelio grietinėlės

Verdančio vandens vonelėje įstatytame dubenyje išplakam kiaušinius, cukrų ir citrinos sultis.
Nuolat maišome, kol masė užkais ir pasidarys tiršta. Nuimam nuo ugnies, įmaišom citrinos žievelę ir kambario temperatūros sviestą. Turi gautis tokia citrininė "varškė". Grietinėlę su trupučiu cukraus mikseriu išplakam iki kremo konsistencijos. Indelius pildome sluoksniais: plakta grietinėlė ir citrininė "varškė". Šaldome apie 6 valandas.

Kakaviniai ledai


2 skardinės kokoso pieno
1/2 puodelio grietinėlės
4 šaukštai kakavos miltelių
8 šaukštai medaus
žiupsnelis druskos
keli lašai vanilės esencijos

Viską sumaišyti blenderiu, pilti į formeles ir šaldyti apie 6 valandas.


Apelsinų - rozmarino ledai



6 apelsinai
keli rozmarino lapeliai

Išspaudžiam apelsinų sultis, į jas įmaišom rozmarino lapelius. Pilam į formeles ir sušaldom.


Uogų - sūrio ledai



2 puodeliai grietinėlės sūrio (gali būti rikota, maskarponė)
4 šaukštai riebaus pieno (paprasto arba kokoso)
6 šaukštai klevų sirupo (ar kito saldiklio)
5 puodeliai bet kokių uogų

Sutrinam blenderiu uogas. Pasidedam atskirame dubenyje. Tada blenderiu suplakam sūrį,  pieną ir sirupą. Į šitą mišinį šaukštu įmaišome uogų tyrę. Pilam į formeles ir šaldome.


Skanios ir sveikos vasaros!

Pamąstymai apie Žemę ir mus

Tai tiesiog pamąstymai, stebint tai, kas vyksta pasaulyje...

Žemė ir gyvybė joje artinasi prie Apokalipsės. Viskas, ką nesveiko proto politikai ir pamišę dėl pelnų verslo žmonės padarė šiai planetai, pradeda ryškėti ir veikti vis smarkiau. Negrįžtantys procesai prasidėjo, faktai vis labiau matomi ir jaučiami.

Žmonės serga, vaikai serga, vandenys vis labiau teršiami, miškai naikinami, nyksta ištisos gyvūnų rūšys, nuo pesticidų ir herbicidų žūsta bitės - augalų apdulkintojos, gyvybės tęsėjos. Fabrikuose ir laboratorijose gaminamas maistas tampa lėtai veikiančiais nuodais, medicina tapo beprotiškus pelnus nešančiu verslu.

Jei pasektume, kaip sukasi pinigai ir kur jie keliauja, pamatytume, kad jie suplaukia į tarptautines kompanijas-milžines, kurios mato tik viena - PELNĄ, visiškai pamiršdamos etiką, dorovę, moralę, negalvodamos apie tai, kad viskas šioj planetoj susiję tampriais ryšiais.

GALBŪT TADA, KAI NUKIRSIM PASKUTINĮ MEDĮ, UŽTERŠIM PASKUTINĮ ŠALTINĮ IR NUŠAUSIM PASKUTINĮ ŽVĖRĮ, SUPRASIM, KAD PINIGŲ VALGYTI NEGALIM?..


Viskas šioj Žemėj susiję. Kiekviena išnykusi gyvybės rūšis išbalansuoja visą ekosistemą - kažkas nebeturės kuo misti, kažkas nebeturės kur gyventi ir atsivesti palikuonių, tada dar kažkas nebeturės kuo misti, ir taip toliau, ir t.t. Taip galima prieiti iki visiško gyvybės išnykimo planetoje. Kurį laiką gamta su tuo tvarkosi, tačiau panašu, kad priėjome tašką, kai kelio atgal nebėra.

Žemė yra gyvas organizmas, toks pat, kaip mes. Jei mūsų organizme kažkas išsibalansuoja ir ląstelės suserga, kas atsitinka? Įsimeta VĖŽYS.

Mūsų Žemė serga vėžiu. Jos vėžys prasidėjo nuo MŪSŲ. Tai mes nešiojame vėžį, vadinamą PROTU.
Mūsų protai tapo išbalansuoti, mąstymas tapo iškreiptas ir ligotas. Neapykanta, žiaurumas, godulys, prabangos troškimas, galios demonstravimas, kitų niekinimas, kerštingumas - tai SAVĘS NAIKINIMO genas, kurį nešiojamės tik mes, žmonės. Tai šitas genas išbalansuoja visą gamtos tvarką ir darną, tai jis gena mus griovimo ir Žemės naikinimo keliu.

Grįžimas prie gamtos, prie savo daržo, sodo, mokymasis atsinaujinančios tausojančios žemdirbystės - štai kelias, kuriuo eidami gal dar galime pristabdyti susinaikinimo procesą. Neužtenka protestuoti prieš nesąžiningą verslą - reikia ieškoti priežasčių, kodėl toks verslas atsiranda ir gyvuoja. O priežastys yra tik MUMYSE. Tai noras tingėti, mėgautis prabanga ir komfortu.

Neužtenka iškėlus lozungus protestuoti prieš, tarkim, genetiškai modifikuotus produktus ir prieš jų galingiausią kūrėją - tarptautinę milžinę MONSANTO. Juk tie laboratorijose sukurti genų inžinierių "kūriniai" - kukurūzai, sojos, kviečiai, pomidorai ir t.t. - nėra nei skanesni, nei derlingesi,nei geresni už tradicinius.Nei mums jų reikia. Tačiau jie sukurti taip, kad būtų atsparūs būtent tokių kompanijų sukurtiems herbicidams, kad jiems reiktų būtent tų kompanijų sukurtų trąšų. Taip pinigai suka pinigus, o mes, papirkti reklamų ir nesąžiningų sveikatos priežiūros institucijų pripudruotomis smegenimis PERKAME tokius produktus.

Ar genetiškai modifikuoti produktai gelbsti badaujančias Afrikos ir Rytų tautas? Ne. Jie skirti mums, visko ir taip pertekusiems vakariečams. Nes milžiniškoms, visą pasaulį apraizgiusioms tarptautinėms kompanijoms reikia PELNO. Joms nesvarbu, kad žmonija serga, kad planeta miršta. Nes tų kompanijų vadai nebesuvokia, kad viskas šioj žemėj susiję.

Niekas dar nežino, kokį poveikį modifikuotas maistas turės būsimoms kartoms. Ar ESAM PASIRYŽĘ BŪTI BANDYMŲ ŽIURKĖM? Mūsų organizmas nesupranta, kuo mes jį maitinam, gal todėl atsiranda vis naujų, nepagydomų ligų? Juk prieš šimtmetį niekas nežinojo diabeto, autizmo, alzheimerio, išsėtinės sklerozės, alergijų... Naujos ligos atsirado kartu su konservavimo metodų išradimu ir maisto pramonės suklestėjimu. Kol žmonės auginosi sau maistą ūkiuose, kaimuose, be chemikalų ir konservantų, tokių ligų net nebuvo.

Todėl nebeužtenka pasiėmus plakatus protestuoti. Mes KIEKVIENAS ESAM ATSAKINGI už save, savo vaikus. Mes privalom nebepirkti, nebevartoti fabrikuose ir laboratorijose pagaminto maisto, mes privalom savo vaikus mokyti dirbti žemę ir užsiauginti sau maistą. Visuotinis boikotas, atsisakymas to, kas kenkia žmogui, gyvūnams ir aplinkai - štai mūsų išsigelbėjimo kelias. Mokinkimės iš naujo ir, svarbiausia - MOKYKIME VAIKUS būti gamtoje, ją mylėti ir saugoti, mokinkimės patys ir mokinkime vaikus valgyti tikrą maistą, netikėti reklamomis ir gobšių farmacininkų postringavimais.

Štai kokias pagrindines problemas turim spręsti nedelsdami:

1.Masinis miškų naikinimas. Didžiosios medienos ir popieriaus gamybos korporacijos negali suvokti, kad be miškų nebebus deguonies, o tada visi pinigai jų bankų sąskaitose bus verti š...o. Tačiau deguonies trūkumas dar ne viskas. O kas atsitiks su vandens gamybos ciklu ir žemės apsišvarinimu, jei neliks medžių? Kas atsitiks su visais gyvūnais, vabzdžiais ir kita gyvybe, kuri gyvena miškuose?  Ar popierius yra už tai svarbiau? PRAKEIKTAS KVAILAS GODUMAS.
Jei mūsų politikai išties rūpintųsi gamtos išsaugojimu, seniai būtų atšauktas draudimas auginti pluoštines kanapes. Iš 1 hektaro pluoštinių kanapių gaunama popieriaus tiek, kiek iš 4 hektarų miško! Kanapė auga visur, kur galima auginti grūdus, per sezoną galima užauginti 2-3 derlius (o kiek laiko reikia miškui užaugti?). Iš kanapių pagamintą popierių galima perdirbti iki 10 kartų, tuo tarpu iš medienos - tik 2. Kanapių nepuola kenkėjai, joms beveik nereikia pesticidų. Augdamos vešliu mišku jos nustelbia piktžoles, palikdamos po savęs švarius laukus, kuriems nereikia herbicidų.
Ar iš tiesų draudimas auginti visiškai nekenksmingą augalą - pluoštinę kanapę - yra NUOŠIRDUS rūpinimasis mūsų sveikata?..Kanapė uždrausta tik prieš porą dešimtmečių, iki tol ji tūkstantmečiais laisvai augo laukuose ir daržuose. Ir kaip žmonija per tūkstantmečius nenusinuodijo ir nenukvaišo?..

Dėl miškų naikinimo jau ties išnykimo riba atsidūrė orangutangai, nyksta leopardai, tigrai, raganosiai, begalė paukščių rūšių...

Vis daugiau auginama galvijų - reikia daugiau grūdų, todėl reikia vis naujų dirvų, nes ariamos žemės nualinamos, užteršiamos herbicidais ir trąšomis. Jos neatsistato net per dešimtmečius... Karvės šeriamos grūdais, kukurūzais - kur tai matyta? Ar reikia stebėtis kad ir jos suserga negirdėtom ligom, pvz., kempinlige?..

2. Bitės masiškai nyksta dėl herbicidų ir pesticidų naudojimo laukuose. Jau vien šis faktas yra mirties nuosprendis žmonijai. Kompanijos, kurios užsiima  genetiškai modifikuotų produktų kūrimu (kaip MONSANTO), yra suinteresuotos sunaikinti visas tradicines natūralias augalų rūšis, kad visi pirktų tik jų išvestas sėklas. Taigi, tokių kompanijų priešas yra pati GAMTA!!!Pažiūrėkite - jau beveik nebeliko tradicijos rinkti ir saugoti natūralių augalų sėklas. Visi perkame "iš pakelių". O juk tai dažniausiai hibridai - tai yra augalai, duodantys vaisių vieną sezoną. Jei surinksim tokių vaisių sėklas, iš jų derliaus nebebus. Reikia pirkti naujas sėklas. Tai tapo žiauriai pelningu verslu.
Hibridinis augalas - kaip mulas: jis gimsta sukryžminus asilą su kumele, tačiau jis niekada neturi palikuonių. Nori naujo mulo - teks vėl kryžminti.
Genetiškai modifikuotų organizmų kūrėjai nori sugriauti natūralaus apdulkinimo procesą, kad tik būtų poreikis jų sėkloms pirkti. Tačiau jie negalvoja, kad jei mirs bitės, mirsim ir mes.

3.Žemė nuolat naikinama dėl didžiųjų korporacijų apetito kasant žaliavas, išgaunant naftą. Tačiau tų korporacijų vadai nebesuvokia, kad kiekviena skylė Žemėj ir Atmosferoj yra žaizda jiems patiems, jų vaikams ir vaikaičiams.

4.Mūsų švietimo sistema griauna pasaulio, kaip vientisos sistemos, suvokimą, neskatina tausoti savo planetos ir gyvybės, ugdo zombius, atitrūkusius nuo žemės. Spauda, televizija pilna smurto, žudynių, prievartos, vaikai nebemato teigiamų pavyzdžių, vis daugiau išauga nesveikos psichikos vaikų-žudikų. Mirtis irgi tampa verslu, laidojimo namai kovoja dėl lavonų!

5. Bankai tampa ne taupymo, bet skurdinimo priemone.

6.Farmacijos kompanijos nebesistengia kurti vaistų ligoms gydyti. Jos kuria vaistus slopinti simptomams, nes atrasti vaistą ligai išgydyti tampa nuostolinga. Jei ligos nebebus, nebebus ir pelno...

7.Valstybė ir politikai tapo korupcijos židiniais. Jiems rūpi gauti iš verslo pinigų, todėl verslui pataikauja, o  žmogaus ir žmonijos likimas ir sveikata nebesvarbu. Štai Amerikoje Vyriausybinėje sveikatos priežiūros komisijoje aukščiausiu vadovu dirba buvęs Monsanto vadovas, o Aukščiausiojo teismo teisėju dirba buvęs Monsanto juristas. Ar reikia stebėtis, kad Monsanto išsireikalavo teisę būti aukščiau įstatymų ir kad amerikiečiai yra labiausiai serganti tauta pasaulyje?
(P.S. Monsanto jau mėgino prieš porą metų įžengti į Lietuvą. Jiems reikia naujų laukų savo eksperimentams.Tikėtina, netrukus vėl apie tai išgirsim. Ar užteks tvirtumo atsispirti dideliems pinigams? )

8.Maisto ir gėrimų gamybos kompanijos sąmoningai teršia ir nuodija mūsų maistą, dėdamos tokius nuodus kaip aspartamas ir pan. Kas paneigs, kad juos palaiko farmacininkai? Vieni deda mus kvailinančias reklamas, kiti  išpūtę akis aiškina, kad tai ne nuodai, kad nedidelis jų kiekis nekenkia.
Galutinis rezultatas: abu turi pelno, o mes ir mūsų vaikai sergam.

9.Kosmetikos kompanijos sutelkia mūsų dėmesį išorei ir išvaizdai, todėl mes nebematom ir nesistengiam surasti ir gilintis į vidines priežastis.

10.Televizija, spauda ir visa media pajungta tik pramogoms, akių dūmimui, kvailinimui - viskas tam,kad nebematytume problemų, kad jų nenagrinėtume.

11.Pasaulis, valdomas proto, tampa nebevaldomas!

12. Tačiau visa tai yra pasekmės... Mes turim ieškoti ir šalinti priežastis: taisyti save ir savo mąstymą.
Dar galim išsigelbėti, jei pradėsim nuo savęs, nuo savo šeimos, po to draugai, pažįstami, bendraminčių grupės ir t.t. ALTERNATYVOS NEBĖRA!

Pradėkim nuo suvokimo,kad viskas pasaulyje susiję. Darykime priešingai, negu skatina ir reklamuoja didžiosios verslo ir farmacijos kompanijos. Tapkime savo gyvenimo šeimininkais.Tikėkim tik savo nuojauta ir širdim, auginkime sau maistą, gaminkimės paprastas valymo ir higienos priemones. Neterškime savo miškų, upių, venkime plastiko. Pirkime maistą iš kaimo žmonių, skatinkime juos, o ne prekybos gigantus. Boikuotokime genetiškai modifikuotus produktus, savo atsisakymu pirkti niekalus stabdykime beprotišką pramonės plėtrą. Spauskime politikus atšaukti korumpuotus draudimus auginti naudingus augalus.
Tapkime nepriklausomi: savas maistas, sava duona, sava energija, savo gamybos natūralūs valikliai. Tai taip paprasta, taip pigu.
O svarbiausia - nuolat mokykimės, rinkime informaciją ir MOKYKIME VAIKUS gyventi nepriklausomą, savarankišką gyvenimą, netikėti reklamų mitais.

Daržovių rauginimas. Kimči

Pastaruoju metu susidomėjau ir labai daug skaitau apie daržovių rauginimą. Norisi jau šiek tiek žinias susisteminti ir pasidalinti su kitais.
Rauginimas (arba fermentacija) yra vienas iš seniausių ir tūkstantmečiais naudojamų maisto konservavimo būdų. Jis naudojamas beveik visų pasaulio tautų virtuvėse. Tik pažiūrėkim, kiek mūsų vartojamų ir mėgstamų produktų yra pagaminti fermentacijos (rauginimo) būdu: duona, sūris, vynas, alus, sidras, actas, jogurtas, kefyras, rūgpienis, sojos padažas, rauginti kopūstai, rauginti agurkai, ir t.t.


Rauginimas - tai būdas kuo ilgiau išsaugoti šviežią maistą, neprarandant jame esančių vitaminų ir mineralų. Manu, šiuolaikiniame gyvenime, kai visi skubam ir kemšam perdirbtą, chemizuotą greitmaistį, labai verta ir svarbu prisiminti šį seną, laiko patikrintą konservavimo metodą ir vasarą prisiruošti kiek galima daugiau atsargų žiemai.
Daugelis mitybos specialistų patvirtina, kad rauginimas paprastas daržoves paverčia supermaistu - tai yra, jame ne tik išsaugomos maitingosios medžiagos, bet jis dar tampa praturtintas probiotikais ir yra lengviau virškinamas.
Rūgimo metu maistas yra apdorojamas gerųjų bakterijų - pieno rūgšties bakterijų (lactobacillus). Tai naudingų mūsų organizmui bakterijų rūšis, kuri maitinasi angliavandeniais ir išskiria pieno rūgštį. Todėl raugintas maistas yra maloniai rūgštelėjęs.
Kai mūsų žarnyne trūksta šių bakterijų, sutrinka visa žarnyno veikla. Prisiveisia pernelyg daug kitokios rūšies bakterijų (mieliagrybių, puvimo) ir tada prasideda bėdos ne tik su tuštinimusi (tai viduriuojam,tai kietėja viduriai), bet ir apskritai su sveikata. Juk sakoma, kad beveik visos ligos prasideda žarnyne.

Pieno rūgštis trukdo daugintis blogosioms bakterijoms, rūgščiai aplinkai ypač jautrios puvimo bakterijos. Todėl rauginimas yra itin saugus konservavimo būdas. Raugintais produktais niekad neapsinuodysime, nes mūsų uoslė ir rega tuoj pat sureaguos, jei raugintas produktas sugedęs: jis bus apgliaumijęs, apipelijęs, skleis nemalonų kvapą. Tuo tarpu marinuoti produktai gali būti labai gražūs ir atrodyti skaniai, tačiau juose gali slypėti neužuodžiami ir nematomi botulizmo sukėlėjai.
Palyginus su marinavimu, rauginimas yra nepalyginamai vertingesnis ir saugesnis konservavimo būdas. Marinuojant produktai yra apdorojami aukštoje temperatūroje, todėl beveik nebelieka vitaminų, suyra fermentai, kurie itin svarbūs virškinimui. Be to, naudojamas actas, kuris užmuša visas bakterijas - ir blogas, ir geras. Marinuotame produkte nelieka gyvybės ir energijos, tuo tarpu raugintuose produktuose slypi  visas lobis gerai sveikatai ir nuotaikai palaikyti. Gydytojai teigia, kad sveikame žarnyne gaminasi daugiau serotonino, negu smegenyse. Todėl sveikas žarnynas palaiko ir gerą nuotaiką bei savijautą.
Kasdien valgyti bent po truputį rauginto maisto yra ne tik skanu, bet ir būtina! Nereikia jo valgyti dideliais kiekiais, nepratusiems organizmams tai gali būti per staigus pasikeitimas. Įpraskim kasdien suvalgyti bent po kelis šaukštus marinuotų daržovių. Ypač tai svarbu žmonėms, netoleruojantiems pieno produktų - jogurtų, kefyro, rūgpienio. Probiotikai reikalingi visiems be išimties.



Mano žinios apie tai, kokias daržoves galėčiau rauginti, ribojosi tik kopūstais ir agurkais. Na, dar žinojau, kad burokėlius žmonės raugina.
Tačiau pasirodo, kad rauginti galima beveik visas daržoves ir vaisius. Tik vaisiams reikės mažiau laiko įrūgti, nes juose daug angliavandenių. Daržovės įrūgsta per 2-5 paras (priklausomai nuo rūšies ir kambario temperatūros). Tikslaus laiko niekas nepasakys - reikia kasdien ragauti. Kai tik jau bus skani rūgštelė - užsukam steriliais dangteliais ir nešam į rūsį ar dedam į šaldytuvą.
Taigi - laisvė eksperimentuoti ir atsirinkti daržoves ar jų derinius, kokie jums skaniausi. Tačiau visada rauginamų daržovių mišrainių pagrindas turi būti arba kopūstai, arba agurkai. Mat ant šių daržovių gyvena daugiausiai mums reikalingų rūgimo bakterijų.

Rauginti yra labai paprasta: daržoves smulkinam, kaip norim (tarkuojam, pjaustom gabalėliais ar griežinėliais) arba dedam nepjaustytas. Jei daržovių nepjaustom, tada jas sudedam į sterilius stiklainius ir užpilam švariu filtruotu šaltu vandeniu, kuriame ištirpinta druska (maždaug 1 nubrauktas valg.šaukštas litrui vandens). Sūrymas neturi būti nei per sūrus, nei per prėskas. Per daug druskos trukdo pieno bakterijoms veistis. Bet be druskos jos irgi negali tinkamai gyvuoti. Užpylę laisvai prisukame dangtelius ir pastatom nesaulėtoj vietoj kelioms dienoms, kol įrūgs. Vis žiūrėkit, kad daržovės būtų visiškai apsemtos sūrymu! Galima net paslėgti kokiu švariu akmenėliu.
Kai jau daržovės jums atrodys skaniai įrūgusios, dangtelius dezinfekuojam, sandariai užsukame stiklainius ir nešam į rūsį ar šaldytuvą.


Jei daržoves smulkinam, tada jas apibarstom druska ir paliekam porai valandų, kad atsirastų sulčių. Kartas nuo karto vis permaišom ar pagniaužom rankomis, kad sultys geriau skirtųsi. Tada labai talpiai ir kietai kemšame į švarius stiklainius, vis pagūsdami, kad tik neliktų oro "kišenių". Palikite 1-2 cm nuo stiklainio viršaus. Jei prikimšus nėra pakankamai sulčių, kad daržovės būtų apsemtos, užpilame vandens ir druskos sūrymu. Svarbu, kad daržovės būtų po skysčiu!
 Jei po kelių rauginimo dienų skysčio pamažės, dar pripilkite sūrymo.

Štai ir visas rauginimo menas. :-)

Pabaigai - mano naujai išmėgintas raugintų daržovių mišinys KIMČI. Tai korėjiečių tradicinis valgis. Mane patraukė tuo, kad jame naudojamas pekino kopūstas. Daržovė, kuri man šiaip yra beskonė ir nelabai mėgstama. O štai rauginta man tapo itin skani.

Šiai raugintai mišrainei korėjiečiai naudoja žuvų padažą. Kadangi nežinau, kas tai, tai apsiėjau be jo. Taip pat dar turėtų būti baltojo ridiko, bet aš jo neturėjau, tad ir be jo teko apsieiti. Taigi gavosi toks lietuviškas KIMČI variantas. Man labai skanus.

Pradedam.
Reikės:
2 gūžių pekino kopūstų (didelių)
5 morkų
1 didelio baltojo ridiko
1 obuolio
1 svogūno
pluoštelio svogūnų laiškų
2-3 cm imbiero šaknies
5-6 skiltelių šesnako
aitriųjų pipiriukų (pagal norą ir skonį)

1. Supjaustome kopūstus stambiais gabalėliais.  

 

2. Sutarkuojam morkas, supjaustom svogūną ir laiškus.

 

 

 

Obuolį, česnaką, tarkuotą imbierą ir aitriuosius pipiriukus sumalame virtuviniu kombainu į košelę. Aš dar pyliau sojų padažo, bet nebūtinai čia jo reikia.

Viską sukrečiam į susmulkintų daržovių krūvą.

Beriam druskos apie 2 valg. šaukštus.Gerai išmaišom ir paliekam 3-4 valandoms, kad skirtųsi sultys. Maždaug kas pusvalandį vis permaišom rankomis, pagniaužom negailėdami.

Tada labai kietai kemšam į sterilius stiklainius. Jei trūksta sulčių, viršų užpilam sūrymu. Svarbu, kad daržovės visada būtų po skysčiu. Viskas, laikom šiltai, kol įrūgsta, tada užsukam steriliais dangteliais.

Man iš šio kiekio išėjo 6 stiklainiai.

Skanaus ir smagių eksperimentų!

 

 

 

 

                                                                                                                                                                                            

 

 



 

 

 

 

 

 



Peroksidas kilimams valyti

Man iki šiol labai nesisekė valyti kilimų dėmes. Kad ir kokią priemonę kilimui valyti nusipirkdavau,
beveik visada tekdavo nusivilti. Arba neišvalo, arba labai daug terlionės - reikia susitaisyti putas, jomis ištrinti kilimą, o jis tada sušlampa ir ilgai džiūsta. Tada reikia nešti kilimą lauk, laukti,kol išdžius, tada siurbliuoti ir t.t. Kadangi esu tinginė, man kilimų valymas visada yra kančia.
O valyti tenka dažnokai, nes namie ir šuo, ir katė - tuoj, žiūrėk, jau pripėduota purvinom letenom.
Bet štai - radau suintrigavusį patarimą apie tai, kaip paprastai išvalyti dėmes. Be abejo, tuoj išmėginau ant savo vieno seno kilimo. Na, galvoju, jei kas atsitiks, tai išmesiu tą kilimą be jokio širdies skausmo.
Ir koks džiaugsmas, kai senas kilimas atsigavo ir įsisenėjusios dėmės (net nežinau, nuo ko jos ten buvo atsiradusios) išnyko! Tad skubu pristatyti visiems tą stebuklingą priemonę - tai paprasčiausias vandenilio peroksidas!


Kaip išvaliau dėmes:
1.Švariai išsiurbliuojam kilimą.
2. Apipurškiam dėmę peroksidu (aš jį susipyliau į buteliuką su purkštuku, man taip patogiau. Tačiau galima tiesiog sumirkyti perokside skudurėlį ir gerai sudrėkinti dėmę.)
3. Palaukiam 5-10 minučių ir tada drėgnu skudurėliu trinam dėmę, kol ji išnyksta.
4. Jei iš pirmo karto nepavyksta, reikia procedūrą pakartoti.

Aš įsismaginusi vėliau apipurškiau visą kilimą - atsigavo spalvos, išnyko visokie kvapai. Kai kilimas išdžiūvo, vėl išsiurbliavau. Senas kilimas vėl kaip naujas!
Jokios chemijos, jokių putų. Valio.

Valgykime dilgėles

Pavasarį, kai esame nusilpę po žiemos ir išeikvoję visas vitaminų bei mineralų atsargas, verta išeiti į laukus ar savo kiemą ir pasižvalgyti valgomų piktžolių. Jos tikrai daug vertingesnės už parduotuvėse parduodamus žalumynus, nes auga natūralioje aplinkoje, be trąšų ir chemikalų, maitinamos žemės, saulės ir lietaus. Pirmosios žolės ir piktžolės - tai gerai subalansuoti ir koncentruoti natūralūs maisto papildai, stiprinantys organizmą ir kraują.
Rinkime ir valgykime kiaulpienes, garšvas ("vištakojus"), balandas, žliūges, o ypač - dilgėles. Juk jų jaunuose lapeliuose ir ūgliuose vitamino C yra 2,5 karto daugiau, nei citrinose! O kur dar vitaminų B1, B6, E, P gausa ir visų įmanomų mikroelementų įvairovė (magnis,kalis,kalcis,geležis..) bei chlorofilas!.. Tai tikra supervaistinėlė, ir visiškai nemokama.


Iš tiesų mes jau tiek esam pripratę bėgioti į vaistines ir parduotuves, kad visiškai nebemokame ir nebenorime pasinaudoti nemokamais gamtos turtais. Valgyti laukines žoles pasidarė kažkas egzotiško, o juk mūsų protėviai ir kai kurios šiuolaikinės tautos mito ir tebeminta laukiniais augalais.
Dilgėlių prisibijome dėl jų skaudaus dilginimo. Tačiau juk tam yra apsauginės pirštinės, nerinkime dilgėlių plikomis rankomis.
Nuplikytos karštu vandeniu arba sudžiovintos dilgėlės visiškai nebedilgina. Dilgėles galima virti, kepti, troškinti, dėti į salotas, padažus, galima naudoti visuose receptuose vietoj špinatų. Žinoma, kuo trumpiau termiškai apdorosime, tuo daugiau vitaminų išsaugosime. Todėl į gaminamus patiekalus dilgėlės dėkime pačioje pabaigoje, baigiant virti ar kepti. Dilgėlių skonis malonus, sodrus. Jei mėgstate žalumynus, tai dilgėlės tikrai patiks.
Dilgėles geriausia rinkti valgymui, kol jos dar jaunos, iki žydėjimo. Skinkime jaunus ūglius (viršūnė ir žemyn 3-4 lapelių poros). Jie minkščiausi ir švelniausi. Užaugusių dilgėlių stiebai medėja, darosi kieti, neskanūs, lapai irgi sutvirtėja.


 Štai pora receptų su dilgėlėmis..


Dilgėlių salotos su varške

300 g dilgėlių, 2 šaukštai smulkintų svogūnų laiškų, 200 g varškės, stiklinė kefyro arba rūgpienio, šaukštas saulėgrąžų sėklų, druskos, pipirų.

Dilgėlės nuplikyti, susmulkinti, sumaišyti su kitais ingredientais. Galima dar paskaninti baziliku, krapais, česnakais.


Dilgėlių salotos su makaronais ir kumpiu

Kiekių nerašysiu, imkite iš akies ir pagal norą. Reikės makaronų, kumpio( ar dešros, šoninės ar kt. mėsytės), dilgėlių, svogūnų laiškų, porą skiltelių česnako, sviesto, tarkuojamo sūrio.
Išverdame mėgstamų makaronų, perliejam šaltu vadeniu, apšlakstom aliejum, kad nesuliptų.
Keptuvėje pakaitiname sviestą, trumpai pakepiname jame susmulkintų svogūnų laiškų su česnaku,
tada sudedam smulkiai pjaustytą mėsytę, pakepinam,kad gerai sušiltų. Beriam nuplikytas ir susmulkintas dilgėles, trumpai viską patroškinam.
Visą šitą mišinį dedam ant makaronų, išmaišom, patarkuojam sūrio.
Skanaus.


Žiemai dilgėlių galima prisidžiovinti ir paskui jas sumalus kavamale berti visur, kur sugalvojam - į sriubas, salotas, omletus ir  t.t.  Itin vertinga yra dilgėlės rauginti - principas tas pats, kaip kopūstų rauginime. Taip žiemai turėsime ne tik vitaminų, bet ir probiotikų - pirmojo vaisto žarnynui.
Galima dilgėles ir susišaldyti: 1-2 minutes plikinti karštu vandeniu, po to nusausinus dėti į maišelius ir į šaldiklį.

Gydymas medumi ir cinamonu

Radau įdomų straipsnį, kurį parašė natūralios mitybos mokslų daktarė Sarah Turner.Nuo 1981 m. ji veda savaitines radio laidas "Pokalbiai apie sveikatą", jų galima pasiklausyti http://www.healthtalkhawaii.com.
Sarah Turner yra aktyvi veganiškos mitybos propaguotoja, griežtai pasisakanti prieš GMO (genetiškai modifikuotus maisto produktus), vakcinas, perdirbtą maistą, aspartamą, vandens fluoravimą.

Cinamone yra 26% sieros, o meduje- 33% sieros. Kai sudedame juos kartu, gaunasi 59% sieros. Būtent didelis kiekis sieros ir yra šių dviejų produktų gydančioji jėga.

Medus yra vienintelis produktas pasaulyje, kuris negenda. Ilgiau palaikytas medus gali kristalizuotis, tačiau jis niekad nevirs cukrumi. Kristalizavimasis niekuo nepakeičia medaus savybių. Jei norime vėl jį padaryti skystą, turime stiklainį su medum palaikyti šilto vandens vonelėje (tik ne karšto, nes aukšta temperatūra nužudys meduje esančius enzimus!)



 

 

Apie cinamoną reikia pakalbėti rimčiau. Mūsų parduotuvėse parduodamas cinamonas dažniausiai yra labiau panašus į  pjuvenų dulkes, kurios yra dirbtinai nudažytos ir pakvėpintos. Tikro cinamono ten nėra, arba jo ten labai mažas kiekis. Todėl geriau yra nusipirkti cinamono lazdelių ir patiems jas susimalti.

Daug vartojant parduotuvinio malto cinamono galima rimtai pagadinti kepenis.Gydymui jis tikrai netinka.

Plačiau galima pasiskaityti čia: http://sveikatossaltinis.blogas.lt/cinamono-nauda-sveikatai-244.html

Vietoj cinamono dažniausiai yra parduodama kasija - augalas, labai panašus į cinamoną (http://en.wikipedia.org/wiki/Cassia). Tikras cinamonas yra Ceilono cinamonas (Cinnamomum zeylanicum ) Todėl ieškokime ceilono cinamono - paties gryniausio ir labiausiai gydančio.

Patartina nepirkti cinamono iš Indonezijos ir Vietnamo - tikėtina, kad gausite kasiją.

Parduotuvėse randamos kasijos ("cinamono" )milteliai yra purvinos rudos spalvos, tuo tarpu tikro cinamono spalva yra šviesiai ruda (liaudiškai tariant, "ryža"). Jei perkame cinamono lazdeles, tai tikrąjį cinamoną nuo kasijos irgi atskirti lengva: kasijos lazdelės yra labai kietos, jas itin sunku susmulkinti. Tikro Ceilono cinamono lazdelės yra trapios, lengvai lūžta.

 

Šiandieninis mokslas sako, kad medus, nors ir saldus, tačiau vartojamas tinkamomis dozėmis, nekenkia net diabetikams.

 

Gydantis medumi ir cinamonu, būtina atsisakyti ar bent jau iki minimumo sumažinti cukraus vartojimą!

 

Taigi, ką galima gydyti (ar bent palengvinti ligas) šiuo stipriu medaus ir cinamono junginiu?

 

1.Širdies ligos

Pasigaminkite medaus ir cinamono košelę ir tepkite ją ant duonos vietoj uogienių ar džemo. Kasdien suvalgoma pusryčiams ji valys cholesterolį iš arterijų ir apsaugos nuo infarkto. O jeigu jis jau buvo - apsaugos nuo pasikartojimo. Daugelis senelių namų Kanadoje ir Amerikoje šį gydymo metodą taiko jau daug metų ir įrodyta, kad tai ženkliai pagerina kraujagyslių būklę.

 

2.Artritas

Artritu sergantys žmonės turėtų du kartus per dieną (ryte ir vakare) išgerti po puodelį karštoko vandens su 2 arb.šaukšteliais medaus ir 1 arb.šaukšteliu cinamono.Geriant reguliariai, išgydomas net chroniškas artritas. Kopenhagos universitetas atliko tyrimą, kurio metu pacientai kasryt prieš pusryčius valgė šaukštelį medaus su puse šaukštelio cinamono. Iš 200 tiriamųjų 73 pacientai visiškai atsikratė skausmų per vieną mėnesį.

 

3.Šlapimo pūslės infekcijos

2 šaukšteliai cinamono su vienu šaukšteliu medaus šilto vandens puodelyje. Išgėrus sunaikinamos bakterijos šlapimo pūslėje.

 

4.Peršalimai

Šaukštas medaus su puse šaukštelio cinamono tris kartus per dieną išgydo chronišką kosulį, peršalimą, valo sinusus.

 

5.Skrandžio sutrikimai, dujos

Medus kartu su cinamonu gydo virškinimo sutrikimus, valo skrandį, mažina dujų kaupimąsi žarnyne.

 

6.Imuninė sistema

Kasdienis medaus ir cinamono vartojimas stiprina imunitetą, apsaugo organizmą nuo virusų ir bakterijų. Meduje yra daug vitaminų ir mineralų, ypač geležies, tai stiprina baltuosius kraujo kūnelius.

 

7.Rėmuo

Du šaukštai medaus, apibarstyti cinamonu, suvalgomi prieš valgį.Tai gydo rūgštingumą, gerina virškinimą.

 

8.Gerklės skausmas, perštėjimas

Paimkite šaukštą medaus ir pamažu jį sulaižykite. Kartokite tai kas tris valandas, kol gerklės skausmas praeis.

 

9.Odos infekcijos

Lygiom dalim sumaišyta cinamono ir medaus košelė gydo egzemą, grybelį ir kitus infekcinius odos susirgimus.

 

10. Svorio metimas

Rytais, pusvalandį prieš valgį ir vakarais, einant miegoti,"ant tuščio skrandžio" išerti puodelį karštos arbatos su pavirtu cinamonu ir medum. Reguliariai vartojant, net didžiausi nutukėliai gali sulieknėti (žinoma, reikia saikingai maitintis).

 

 

 

Medžiaga paimta iš:

http://www.healthyaeon.com/2013/04/cinnamon-and-honeys-healing-properties.html#

 

Pabaigai dar galima pasižiūrėti, kaip atskirti kasiją nuo tikro cinamono:

http://www.ceylon-cinnamon.com/Identify-Cinnamon.htm

 

 Kasijos "cinamono" lazdelės yra kietos,storos, susisukusios tuščiavidurio vamzdelio forma. Tikro cinamono lazdelės yra šviesiai rusvos spalvos, plonos ir trapios, vidus atrodo pilnaviduris,kaip cigaretės. Tikras cinamonas auginamas Šri Lankoje.

 

 

 

 

 

Bulvių auginimas po šiaudais

Kaip aš mėgstu paprastumą visur - gyvenime, buityje, maisto gaminime ir, be abejo, - darže. Aš tiesiog tingiu daug ir ilgai dirbti, mano entuziazmas greit įsidega, bet greit ir išsikvepia. Jei reikėtų kasmet daržą kasti, paskui vis purenti ir ravėti, turbūt spjaučiau į tą reikalą. Tačiau koks gėris, kad pasaulyje yra daugiau tokių kaip aš tinginių. Tik jie daug protingesni, nes sugalvojo, kaip turėti daržą be jokio kasimo. Man beliko tik pasimokyti ir nukopijuoti.  (Apie tai, kaip įsirengti daržą be kastuvo, yra kitas mano straipsnelis).


(Nuotrauka iš www.sodyba.org)

Iki pernai metų auginau visokias daržoves, išskyrus bulves. Et, galvojau, nusipirksiu tų bulvių maišą, labai jau tingisi rausti vagas, po to vis apkaupinėti, rinkti koloradus, ravėti. Bet va - paskaičiau, kad žmonės įsigudrina bulves auginti po šiaudais, atsieit, nereiks nei vagų, nei kaupimo, nei ravėjimo, nei laistymo. Idėja iškart suintrigavo, nes atitiko mano tinginišką filosofiją.  Taigi, pernai pavasarį ėmiausi darbo. Pasirinkau pievos plotelį, tiesiog  ant pievos išdėliojau bulveles ir užklojau šienu... Namiškiai, stebėdami mano eksperimentą, kraipė galvas ir turbūt tyliai sau kikeno - et, tegu durniuoja ta kvaišelė :-) Bet, kadangi jų pagalbos neprašiau, tai jie neturėjo ko purkštauti.
Buvo žiauriai įdomu stebėti, kada pasirodys daigai (ar išvis pasirodys?..). Pasirodė, tik žymiai vėliau, negu pas kaimynus, kurie sodino bulves įprastu būdu.
O jau kai pasirodė, tai augti ėmė labai sparčiai ir netrukus buvo tokie, kaip kaimynų.
Nežinau, ar dėl šieno, bet ant savo bulvyčių nepastebėjau nė vieno kolorado vabalo. Skaičiau, kad koloradams nepatinka ropoti per šiurkščius šiaudus. Kol daigai mažiukai ir slepiasi šiene, koloradas ten nelenda, o kai daigai iškiša savo žalumą į saulę, jie jau būna tvirtoki ir koloradui nebeskanūs.
Nežinau, ar tai tiesa, bet mano bulvių jie nepuolė, o kaimynus siaubė negailestingai.
Nekantriai visi laukėm rudens, ar rasim kokią bulvę, ar užaugo kas nors ten, po šiaudais?
Ir ką jūs manot? Užaugo! Visų nuostabai ir mano džiaugsmui!


Tiesa, derlius nebuvo toks, kokio tikėjausi, ir bulvių dydis nenustebino. Ir dar labai daug bulvyčių buvo pažaliavusių... Viskas aišku - šieno sluoksnis buvo per plonas. Dabar suprantu, kad išlindus daigams reikėjo dar pastorinti šieno sluoksnį. Juk per laiką šienas suslūgo, ir lietus dar jį paplonino.
Be to, dabar jau žinau, kad reikėjo bulvėms duoti bent šiek tiek natūralių trąšų - komposto, biohumuso ar perpuvusio mėšlo. O aš nedaviau nieko...
Tačiau vis dėlto bulvės užaugo, ir labai skanios, nes savos :-). Nė karto neravėtos ir nė karto nelaistytos. Be to, aš gavau papildomą gėrį - nuėmus derlių, liko minkšta, puri dirva, kurioje sėk ir augink ką tik nori. O buvo kieta velėna.

Taigi, iš klaidų mokomės. Šiemet būsiu gudresnė. Pasiduoti aš negaliu, turiu visus nustebinti derlium ir įsitikinti pati, kad taip bulves auginti yra gerai.Kad lengva - tai aišku, kaip dukart du. Bet ar tai geriau, negu tradicinis būdas? Tikiuosi, šiemet gausiu atsakymą.
Šiemet darysiu taip, kaip parodyta video filmuke:
http://www.youtube.com/watch?v=q1OShZZUt0k

1.Plotą, kuriame auginsim bulves, pabarstome trąšom - kompostu, biohumusu ar perpuvusiu mėšlu.
2.Išklojame laikraščiais. Po jais supus velėna, ji kartu su laikraščiais bus maistas sliekams - žemės purentojams ir tręšėjams.
3.Sulaistome laikraščius vandeniu (greičiau suirs).
4.Išdėliojame bulves.
5.Storai klojam šiaudais arba labai senu šienu (naujas šienas turės daug žolių sėklų, užsiteršite dirvą).
6.Vėl apibarstom trąšom - mėšlu, kompostu ar biohumusu, labai gerai tinka žuvų miltai.
7.Palaistom.

Kai daigai pasirodys, dar užbersiu pjuvenų šviesai sulaikyti, kad bulvės nepažaliuotų.

Viskas. Darbai su bulvėm iki rudens baigti. Žinoma, retkarčiais reikia nueiti pažiūrėti dėl kolorado ar dėl šieno sluoksnio storumo. Sėkmės!

Kokosas prieš Alzheimerį

Šis trumpas video reportažas mane tiesiog sukrėtė - net neįtikėtina, kokią jėgą turi kokoso aliejus mūsų smegenų veiklai! Nuo šiol kasdien suvalgau po šaukštelį ar du kokoso aliejaus. Noriu pasakyti, ką pastebėjau, kaip sakoma, "ant savęs" :
1.nereikia jo valgyti vakare prieš miegą, nes veikia kaip kava. Taigi, kokoso aliejus veikia tonizuojančiai, stimuliuojančiai ir priduoda daug energijos. O ypač kartu su chia sėklomis. Jei laukia sunki diena, kai reikės daug protinių pastangų, rekomenduoju kokoso aliejų vietoj kavos.
2. tirpsta pilvo riebaliukai. Iš tiesų pasiteisina informacija, kad kokoso aliejus skatina medžiagų apykaitą ir metabolizmą. Žinoma, jei valgysim viską iš eilės ir iki žagsėjimo, tai niekas nepadės tiems riebalams tirpti. Tačiau jei valgom protingai, saikingai ir dar pridedam kokoso aliejų - efektas pasijaus jau po savaitės.



O dabar apie video reportažą. Jei nelabai draugaujate su anglų klaba, tai trumpai papasakosiu esmę.
Moteris, gydytoja-pediatrė, nutarė pamėginti padėti savo vyrui, sergančiam Alzheimerio liga. Kadangi jokie vaistai iki šiol neišrasti šiai ligai gydyti, ji ėmėsi iniciatyvos pamėginti padėti beviltiškai blogėjančiam ligoniui. Kai moters vyras nebesugebėjo atlikti vadinamojo "laikrodžio testo" (ligonis nebesugeba nupiešti laikrodžio, pavaizduoti valandų), laukti nebebuvo ko. Moteris, žinodama kokoso aliejaus savybes stimuliuoti smegenų veiklą ir regeneruoti smegenų ląsteles, pradėjo ligoniui duoti kokoso aliejaus.Davė gerti gryną, maišė į patiekalus. Rezultatai stulbinantys: vos po dviejų savaičių kokoso vartojimo ligonio atliktas testas parodė didžiulę pažangą! Po trijų savaičių testas buvo dar geresnis, ir pažanga vis stiprėja. Ligonis pradėjo pats valgyti, pasiimti indus ir įrankius, netgi atlikti kai kuriuos namų ruošos darbus. Pagerėjo jo intelektinė, emocinė ir net fizinė būklė. Jis pradėjo pamažu skaityti, daugiau kalbėti, netgi pajuokauti!
Kai rinksitės kokoso aliejų, žiūrėkite, kad jis būtų grynas, organinis (kokosai užauginti natūraliai, be GMO, be pesticidų), nerafinuotas, be jokių cheminių priedų. Tiesiog 100%  natūralus, grynas kokoso aliejus. Kambario temperatūroje toks aliejus yra kietos formos, baltas, skaniai, bet nežymiai  kvepia kokosu.
Ir nereikia baimintis dėl cholesterolio. Yra dviejų rūšių cholesterolis: blogasis (LDL) ir gerasis (HDL).Apie tai labai maža informacijos, todėl žmonės dažnai yra klaidinami ir nepagrįstai bijosi to, kas iš tiesų yra naudinga svaikatai. Be gerojo cholesterolio neveiktų mūsų smegenys ir apskritai jokia kūno sistema nefunkcionuotų.
Kokoso aliejus, regeneruodamas ir stimuliuodamas smegenų ląsteles, padeda gydyti arba bent jau sustabdyti ne tik Alzeimerio ligos progresavimą, bet ir kitas ligas:
-Parkinsoną
-epilepsiją
-užmaršumą
-autizmą
-šizofreniją.

Be to, kokoso aliejus yra natūralus antibiotikas, jis padeda naikinti virusus, stiprina visą imuninę sistemą.

Taigi, gal išties verta daugiau vartoti kokoso aliejaus?

Štai filmas:
http://tv.greenmedinfo.com/man-dramatically-reverses-alzheimers-symptoms-with-coconut-oil/

Kaip pasidauginti hortenzijų

Hortenzijos- viena iš mėgstamiausių mano gėlių, bet kažkaip vis nesiseka jas auginti. Labai nudžiugau, radusi pamokėlę, kaip paprastai ir pigiai pasidauginti šių gražuolių. Dabar jau nebaisu bus prarasti pinigus, galėsiu eksperimentuoti.



Pirmiausia reikia susirasti patinkančią hortenziją (gal pas kaimynę auga? :-) ir nusiskinti jauną šakelę.
Tada bent valandai reikia pamerkti būsimą ūgliuką į vandenį.



Po to nupjauname ūgliuko viršūnę, o lapus kerpame pusiau (didelį lapą augliukui bus sunku išmaitinti, nes jis turės įdėti daug sveikatos šaknelių užauginimui).



Susirandame vazonėlius, į kuriuos sodinsime ūgliukus. Plastmasinių vazonėlių dugnai paprastai būna su didelėm skylėm. Per jas byra žemės, todėl labai patogu į dugną įkloti kavos filtrą arba tiesiog senos pėdkelnės skiautę. Taip išvengsime žemės išbyrėjimo ir išplovimo laistant.



Pasiruošiam žemės mišinį (pusė kiekio paruošto grunto augalams, ketvirtis kiekio perpuvusio mėšlo ir ketvirtis kiekio komposto). Mišinį gerai išmaišom ir pripildom juo vazonėlius. Kiekvieną ūgliuką smeigiame į atskirą vazonėlį.



Palaistom mažulėlius.



Kai žemė gerai sudrėksta, įsmaigiame po du pagaliukus į kiekvieną vazonėlį. Pagaliukai turi būti aukštesni už ūgliukus.



Ant jų užmauname plastikinius maišelius, žiūrime, kad maišeliai neliestų ūgliukų lapų.Tam ir yra pagaliukai.



Pastatome vazonėlius į pavėsingą vietą, kad jie negautų tiesioginių saulės spindulių. Vis pažiūrim, kad neperdžiūtų, palaistom,kai reikia, bet nepersistengiam. Niekas nemėgsta stovėti šlapiom kojom.   :-) Taip pat pažiūrim, kad maišeliai iš vidaus nerasotų ir nesupūdytų ūgliukų lapų. Jei rasoja, išverskim į kitą pusę.

Maždaug po trijų savaičių ūgliukai jau turėtų būti išleidę šaknis. Nuimam maišelius, vazonėlius pastatome saulėtoje vietoje. Dar po savaitės galėsime naujas hortenzijas sodinti į nuolatinę vietą.

Sėkmės!

Kokoso aliejus - sveikatos šaltinis

 Kokosas yra vienas vertingausių augalų žemėje. Tačiau apie jo sveikatinančias savybes žinome labai mažai. Netgi prisibijome - juk tai riebu, saldu, galime priaugti svorio. Iš tiesų kokosas gali padėti mesti svorį, nes jame esančios medžiagos skatina metabolizmą ir medžiagų apykaitą. Prieš kokosą buvo paskleista galinga propaganda - atsieit, kokosas didina cholesterolio kiekį kraujyje . Tą propagandą skatino augalinių aliejų gamintojai, suinteresuoti savo produktų pardavimais.
Iš tiesų tyrimai parodė, kad kokosas didina gerojo cholesterolio kiekį organizme. Gerojo cholesterolio buvimas mūsų kūne yra gyvybiškai svarbus - be jo negalėtų veikti smegenys ir kraujotaka.

Štai kur ir kaip galime naudoti kokoso aliejų savo sveikatai.

1.Kokoso aliejus yra itin atsparus kaitinimui, jame (kaip ir gi svieste) nesigamina kancerogenai. Todėl jis idealus kepant, skrudinant, arba kaip sviesto pakaitalas nevartojantiems pieno produktų.

2.Kokoso aliejus puikus maisto papildas energijai palaikyti.

3.Kartu su soda kokoso aliejus yra veiksmingas dezodorantas.

4.Kokoso aliejus - nuostabus odos drėkiklis, tinkamas naudoti kaip veido,rankų ir viso kūno kremas.

5.Su kokoso aliejum saugiai ir lengvai nuvalysite makijažą, kartu pamaitindami odą bei blakstienas.

6.Kokoso aliejus- saugus ir natūralus kūdikių odelės kremas.

7.Vartojant kokoso aliejų, pagerinama skydliaukės veikla.

8.Kokoso aliejus - apsauga odai nuo saulės nudegimų.

9.Su kokoso aliejum lengvai pašalinsite naujagimių galvos pleiskanas - patepkit, palaikykit keletą minučių ir nuplaukite šiltu vandeniu.

10.Kokoso aliejus labai tinka masažams.

11.Mažą kiekį aliejaus patrynę tarp delnų ir po to patrynę plaukus išvengsime plaukų elektinimosi.

12.Sumaišę lygiom dalim su cukrum,gausime veiksmingą odos šveitiklį.

13.Kokoso aliejus - neįtikėtinai veiksmingas plaukų kondicionierius. Įtrinkite sausus plaukus aliejum, užriškite šiltu rankšluosčiu ir palaikykite porą valandų.

14.Tepamas ant kojų pėdų kokoso aliejus gydo grybelį ir atleto pėdą.

15.Padeda gydyti psoriazę ir egzemą.

16.Yra medicininių patvirtinimų, kad reguliariai valgant kokoso aliejų (po 2-4 arb.šaukštelius per dieną) sustabdoma ar net išgydoma Alzheimerio liga.

17.Sumaišytas su obuolių actu kokoso aliejus veiksmingai naikina utėles.

18.Keli šaukšteliai per dieną maitinančioms mamoms pagausina pieno ir pagerina jo maistinę sudėtį.

19.Šaukštelis kokoso aliejaus, ištirpinto karštoje arbatoje, padeda įveikti peršalimą.

20.Kokoso aliejus gali pakeiti augalinį aliejų bet kuriame gaminamame patiekale.

21.Vartojamas į vidų ir išoriškai, sumažina venų varikozės simptomus.

22.Kokoso aliejus labai tinka kaip lubrikantas meilės žaidimuose.

23.Jis tinka vietoj skutimosi kremo ir vietoj losjono po skutimosi.

24.Dėl priešuždegiminių savybių labai tinkamas sergantiems artritu.

25.Sumaišytas su druska puikiai šveičia sausą pėdų odą.

26.Vartojamas kasdien, kokoso aliejus pagreitina svorio metimą.

27.Pagerina kalcio ir magnio įsisavinimą.

28.Vienas pats arba sumaišytas su soda kokoso aliejus yra veiksminga dantų valymo ir balinimo priemonė, atstojanti dantų pastas.

29.Kokosas pagelbsti naminiams gyvūnams, kenčiantiems nuo odos sudirgimų.

30.Šaukštelis kokoso aliejaus prieš valgį padeda virškinimui.

31.Reguliariai vartojamas, padeda išgydyti kandidozę (naikina mieliagrybius organizme).

32.Tepamas ant nagų ir odelės aplink juos, pagerina jų būklę.

33.Dėl savo drėkinančių ir maitinančių savybių kokoso aliejus yra puikus kasdieninis kremas sausai odai.

34. Aliejum suvilgyti tamponai nakčiai gydo daug vaginos susirgimų.

35. Kasdienis kokoso aliejaus vartojimas pagerina smegenų veiklą, sustiprina protinius gebėjimus.




Vartojimui į vidų rinkitės tik šalto spaudimo organinį nerafinuotą aliejų - jis turi daugiausiai vertingų medžiagų. Išoriniam vartojimui tinka ir rafinuotas aliejus.

7 produktai kepenims valyti

Kiekvieną dieną mūsų kepenys sunkiai dirba, saugodamos mus nuo žalingo toksinų poveikio, tad nenuostabu, kad kartais jos pervargsta ir mes sunegaluojame.
Yra 7 produktai, kurie padeda kepenims išsivalyti ir atkurti normalų jų darbą.

Mūsų kūnas šalina toksinus visų pirma per kepenis, kurios nenuilsdamos filtruoja kraują , sulaikydamos nuodus, kurie patenka į mūsų vidų per virškinamąjį traktą, kvėpavimo sistemą ir odą.
Tačiau kai kepenys pavargsta ir pernelyg užsiteršia, mūsų organizmas išsibalansuoja, sutrinka visų funkcijų veikla. Todėl mums itin svarbu pasirūpinti, kad kepenys būtų sveikos ir kad mes nesirgtume.
Akys, širdis, sąnariai, smegenys, inkstai - visi yra priklausomi nuo tinkamo kepenų darbo.
Štai 7 produktai, kuriuos turime įtraukti į savo racioną, kad padėtume kepenims valytis ir išlikti sveikoms.

.1. Česnakas


Česnakas aktyvina kepenyse esančius enzimus, kurie atsakingi už toksinų išplovimą iš organizmo. Česnake daug alicino ir seleno - tai dvi galingos maistinės medžiagos, padedančios kepenims atsistatyti ir tinkamai funkcionuoti.

2. Greipfrutas


Jame yra daug antioksidantų ir vitamino C - tai du stiprūs kepenų valytojai. Kaip ir česnakas, greipfrutas turi daug medžiagų, aktyvinančių enzimų veiklą. Taip pat jame yra flavanoidų - medžiagų, kurios degina riebalus ir neleidžia jiems kauptis.

3.Žalioji arbata



Žaliojoje arbatoje gausu tokio tipo antioksidantų, kurie tirpdo kepenų riebalus ir skatina efektyvią kepenų veiklą. Žalioji arbata apsaugo kepenis nuo toksinų poveikio, padeda atsistatyti pažeistoms kepenų ląstelėms.

4.Žalios daržovės



Žali daržovių ir žolynų lapai (salotos, rukola, špinatai, kiaulpienių lapai, garstyčių lapai, cikorija ir pan. ) turi daugybę medžiagų, neutralizuojančių sunkiuosius metalus, taip pat ardo pesticidus ir herbicidus, patekusius į organizmą. Ypač kepenims vertingi karstelėjusio skonio žalumynai.

5.Avokadas


Avokadas ypatingai saugo kepenis nuo apsinuodijimo toksinais ir skatina kepenų valymosi procesus.
Yra nemažai klinikinių duomenų, jog valgant po 1-2 avokadus per savaitę bent 30 dienų, galima visiškai išgydyti pažeistas kepenis.
( Parduotuvėse beveik niekada nerasime sunokusių avokadų, tačiau juos labai lengva susinokinti namuose: kiekvieną vaisių įvyniojame į laikraščio lapą ir padedame kelioms dienoms į spintą. Po kelių dienų avokadas bus sunokęs ir minkštutėlis.)

6. Graikiniai riešutai


Juose labai daug l-arginino, amino rūgščių, omega-3 rūgščių, kurios padeda kepenims išvalyti toksinus. Taip pat graikiniai riešutai parūpina kraujui deguonies.

7.Ciberžolė



Ciberžolė yra apskritai vienas galingiausių natūralių  vaistų pasaulyje, o kepenims ji tiesiog kaip eleksyras. Ji ne tik apsaugo kepenis nuo toksinų poveikio, bet ir padeda atkurti pažeistas kepenų ląsteles. Ciberžolė pasižymi ir stipriu priešvėžiniu, priešuždegiminiu ir priešinfekciniu poveikiu.
Valgykime jos kuo daugiau - berkime į patiekalus, gerkime arbatą arba tiesiog vieną - po arbatinį šaukštuką kasdien, užgeriant vandeniu.

Ir pabaigai: maistas gali būti arba vaistas, arba lėtas nuodas. Galvokime, ką dedame į burną, nerykime tiek mėsos, pyragų ir saldumynų, negerkim limonadų ir sulčių iš pakelių. Valgykime tai, kas užauga sode ir darže, ir būsime sveiki.
Kaskart, kai valgom, mes arba maitinam ligas arba jas naikinam.