Kaip paprastai įsirengti daržą ar gėlyną

 

Šiandien, kai maistas tampa nebe maistu, bet nuodu, kaip niekad aktualu užsiauginti savo daržovių, uogų ir vaisių. Niekas kitas, tik mes patys esame atsakingi už savo sveikatą ir už tai, ką kišame į burnas sau ir savo vaikams. Per pasaulį jau ritasi nauja "mada", kurią iš širdies sveikinu ir kaip įmanydama stengiuosi propaguoti - tai savo daržų ir sodelių auginimas. Man nėra nieko nuostabiau už ką tik iš daržo parsineštą šviežutėlę daržovę ar nuo savo krūmo nuskintą uogą. Juose slypi viskas, ko reikia gerai sveikatai - vitaminai, mineralai, vanduo, baltymai, angliavandeniai. Kai užsiauginu pati, tai žinau, kad mano daržovėse nėra chemikalų, jos nėra purkštos nuodais ar dirbtinai paspalvintos. Tai tikras sveikatinantis maistas, kurį mums valgyti skyrė Sutvėrėjas. Taip, aš noriu pabrėžti - Sutvėrėjas mums skyrė valgyti augalinį maistą, o ne mėsą, cukrų ir pyragus. Biblijoje sakoma : po to, kai sukūrė Ievą ir Adomą, vedžiodamas po Rojaus sodą Dievas jiems tarė:" Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas" (Pradžios knyga). Mūsų visa fiziologija -dantų forma, žarnynas - yra tokia pat, kaip ir žoliaėdžių gyvūnų. Mums neskirta valgyti gyvulinio maisto, bent jau ne tokiais kiekiais, kaip mes dabar jį valgome. Žmogus yra vienintelis padaras Žemėje, gaminantis sau maistą ir valgantis ne sau iš prigimties skirtą maistą, ir vienintelis, sergantis tiek daug ligų... Ar tai nepriverčia susimąstyti?
Kuo daugiau plečiasi maisto pramonė, siūlanti mums  perdirbtą, gražiai atrodantį ir kvepiantį maistą su begaliniu galiojimo laiku, tuo labiau tampame nuo jo priklausomi ir vis smarkiau sergame diabetu, vėžiu, alergija, egzema, nutukimu, autizmu, alzheimeriu ir t.t. Negi tikime, kad pramonės magnatai stengiasi dėl mūsų sveikatos? Ne, verslui rūpi kuo didesnis pelnas. Kuo labiau mes daromės priklausomi nuo patogaus, gražiai atrodančio ir greito maisto, tuo labiau pučiasi verslininkų piniginės, o mes daromės silpnesni ir ligotesni. Tuomet jau rankas trina farmacijos pramonė - steigiasi vis naujos vaistinės, kuriami vis nauji vaistai, ir vėl mes mokame pinigus turtuoliams... Argi ne sukvailėjom mes, žmonės?
Aš asmeniškai sakau STOP šitai beprotybei ir kviečiu Tave, mielas šio tinklapio svety, prisidėti prie savo, šeimos, giminių, draugų ir visos planetos gydymo. Jeigu šios mintys ir idėjos Tau nepriimtinos, maloniai sakau sudie ir raginu toliau nebeskaityti.
O tiems, kurie pasiryžę keisti savo požiūrį į maistą ir mitybą, noriu papasakoti, kaip paprastai ir be jokių pastangų įsirengti sau daržą. Pamirškite kastuvus ir skaudančias nugaras - gamtiniu principu "veikiančiame" darže šito tikrai neprireiks, o laistymo ir ravėjimo bus minimaliai.
Daržą galima įsirengti net mažiausiame sklypelyje, net balkone. Tegul šalia gėlių loveliuose ir vazonuose žaliuos patražolė, bazilikas, krapas, lapinis kopūstas, mangoldas, ridikėlis ir t.t. Bus ir gražu, ir skanu!

 O jei neturite savo sklypelio ar net balkono - susitarkite su pažįstamais ar kaimo žmonėm, kad jums užaugintų šviežių, ekologiškų daržovių. Išeitis visada yra, jeigu tik yra noras!

Įsirengti daržą yra paprasta kaip dvi kapeikos :-). Šitaip aš įsirenginėju naujas lysves ir gėlynus jau penkti metai, ir galiu drąsiai patikinti,kad metodas puikus. Mano vyras iki šiol neatsidžiaugia, kad jam niekada nebetenka sukasinėti man lysvių. Štai ką turite daryti:
1. Pasirenkate vietą būsimam daržui - žiūrėkite, kad tai būtų saulėta vieta.
2. Pasižymėkite ploto ribas. Galima pasidaryti lysvių rėmelius, taip bus tvarkingiau ir žemė greičiau įšils (vadinamosios pakeltos lysvės).

 Tačiau galima ir be rėmelių, aš beveik niekad nedarau lysvių, sodinu viską eilutėmis tiesiog plynoje erdvėje.

3. Būsimo daržo plotą tiesiog ant vejos apklokite laikraščiais (bent 4-5 lapų sluoksniu) arba išardytomis kartono dėžėmis. Jei toje vietoje žolė labai aukšta sutrypkit ją prieš klodami popierių.
Tada popierių sulaistykite vandeniu,kad gerai sudrėktų. Taip jis greičiau suirs. Pats popierius ir po juo likusi žolė bus puikus masalas ir maistas sliekams bei kitiems žemės gyviams -purentojams.


4. Ant sudrėkinto popieriaus kraukit viską, ką paprastai kompostuojam - senų augalų atliekas, virtuvės atliekas (tik ne mėsą, žuvį ar kaulus - taip prisiviliosit žiurkių ar pelių), nušienautą žolę, senus lapus ir pan.


5. Ant šio sluoksnio pilam geros žemės (kompostinės, juodžemio ar mišinio). Tiek, kad gerai padengtų atliekų sluoksnį.


Sveikinu! Jūsų daržas parengtas sodinimui. Po žemės sluoksniu esančios atliekos bei kartonas pamažu irs ir maitins augalus bei sliekus, sliekai perdirbdami atliekas patręš ir išpurens už jus žemę, o augalai gaus visų maistingųjų medžiagų, kokių tik jiems reikia. VISŲ MEDŽIAGŲ IR MINERALŲ, o ne tik kalio,azoto ir fosforo , kurie sudaro cheminių trąšų pagrindą. Sliekai pagamina pačią efektyviausią ir geriausiai augalams pasisavinamą trąšą.

Žinoma, geriausia, jeigu šitaip daržą ar gėlyną pasirengiame iš rudens. Tačiau jeigu nespėjot, o daržą turėti norisi jau dabar - viskas puiku, darykite, kaip aprašyta aukščiau, ir viskas pavyks.

Toliau. Įsirengus daržą, pats svarbiausias dalykas yra mulčiavimas. Mulčas - tai žemės apdangalas, saugantis nuo išdžiūvimo, iššalimo, perkaitimo ir pažliugimo. Ir nuo piktžolių puolimo. Gamtoje žemė visa yra padengta - žolėmis, akmenimis, senomis augalų liekanomis. Ten, kur žemė nepridengta, turim arba vieškelį, arba dykumą. Ten niekas neauga, ten nėra jokios gyvybės. Tai kodėl norime savo daržuose turėti "nuogą" žemę? Nuoga žemė - mirtis visokiai gyvybei.
Po apklotu visada vėsu ir drėgna, tai ideali aplinka augalų šaknims bei dirvos gyviams bei mikroorganizmams, kurie aprūpina ją deguonim, azotu ir visom įmanomom mineralinėm medžiagom.
Po apdangalu žemė niekad neperdžius ir nesušoks grumstais, nesusidarys kieta pluta, o palijus apdangalas neleis žemės išplauti ir virsti jai pliurze. Nieko nėra svarbiau už mulčą!
Kas tinka žemei apkloti? Viskas, kas turi kiek stambesnę už miltus struktūrą ir suyra negreit : seni lapai, šiaudai, stambios pjuvenos, medžio drožlės,nušienauta ir kiek apdžiovinta žolė, lukštai, netgi žvyras (pvz., gėlyne jis labai dekoratyviai atrodo).
Daug kas baiminasi, kad medžio drožlės ar pjuvenos atims iš dirvos azotą. Tačiau taip gali nutikti tik tuomet, jei mes medienos atliekas įmaišysime į dirvą. Bet mes juk taip nedarysim - bersime mulčą tik ant paviršiaus. O neįėjęs į kambarį, juk nieko nepavogsi. Taigi - jokio pavojaus. Medienos atliekos, ypač vadinamieji "čipsai" iš nugenėtų medžių šakų su visais lapais ir spygliais yra idealus mulčas - puikiai lyg kempinė sugeria drėgmės perteklių ir pamažu ją atiduoda dirvai, labai lėtai yra - vadinasi, nereiks kasmet pilti vis naujo sluoksnio, užteks tik papildyti. Pamažu irdamas toks mulčas  patręšia dirvą, o lietui lyjant pasigamina puikiausia kompostinė arbata mūsų augalams.

Apdengę savo daržą mulču, laistyti turėsime kur kas rečiau, nes dirva niekad neperdžius - sutaupysim laiko, vandens, jėgų, o augalų šaknys bus sveikos ir galingos.
Ir ravėti teks žymiai mažiau, nes mulčas neleidžia piktžolėms augti. O jei kuri ir sugebės prasiskverbti, ją nesunkiai išrausim, nes žemė po apklotu darže bus minkšta ir puri.

Mulčo sluoksnis turi būti pakankamai storas, kad atliktų savo funkcijas tinkamai. Aš stengiuosi, kad jis būtų bent per 2-3 pirštus (4-5 cm), o stambiems augalams - per 3-4 pirštus (6-7cm). Jei mulčo sluoksnis bus per plonas, jis nepajėgs apsaugoti nuo kaitros ir išdžiūvimo, o jei per storas - dusins mūsų augalų šaknis.
Mulčiuoti galima paaugus daigams (bet man tai yra pernelyg kruopštus ir daug darbo reikalaujantis metodas) arba prieš sėją ir sodinimą. Tada tik prabrauki vagelę, mulčą nustumi į šonus, vagelės dugną suploji, sudrėkini, ir sėji. Užberi žemėm. Kai tik daigeliai pasirodo ir sutvirtėja, iš abiejų šonų subrauki mulčą ir viskas.

Va ir visas mokslas apie daržo įrengimą. Tai taip paprasta ir lengva, kad tiesiog nuodėmė yra neužsiauginti sau gardumynų - šviežių, sveikų, kvapnių, prisotintų vitaminais ir mineralais. Sėkmės!

Pabaigai noriu pakviesti pažiūrėti nuostabų filmą apie gamtinę sodininkystę -"Back to Eden" ("Atgal į rojų"). Tai filmas apie paprastą, kuklų, didžiulės išminties žmogų - Polą Gotči ir jo daržą. Jis jau ne vieną dešimtmetį tvarkosi savo sode ir darže be kastuvo ir be chemikalų. Polas tiesiog stebi gamtą ir ją kopijuoja. Savo veiklai įkvėpimą randa Biblijoje, jis ten randa Kūrėjo nurodymus, kaip reikia maitintis ir auginti sau maistą.
 Šitas filmas - mano didžiausias įkvėpėjas ir mokytojas.
http://backtoedenfilm.com/#movie