Valgykime dilgėles

Pavasarį, kai esame nusilpę po žiemos ir išeikvoję visas vitaminų bei mineralų atsargas, verta išeiti į laukus ar savo kiemą ir pasižvalgyti valgomų piktžolių. Jos tikrai daug vertingesnės už parduotuvėse parduodamus žalumynus, nes auga natūralioje aplinkoje, be trąšų ir chemikalų, maitinamos žemės, saulės ir lietaus. Pirmosios žolės ir piktžolės - tai gerai subalansuoti ir koncentruoti natūralūs maisto papildai, stiprinantys organizmą ir kraują.
Rinkime ir valgykime kiaulpienes, garšvas ("vištakojus"), balandas, žliūges, o ypač - dilgėles. Juk jų jaunuose lapeliuose ir ūgliuose vitamino C yra 2,5 karto daugiau, nei citrinose! O kur dar vitaminų B1, B6, E, P gausa ir visų įmanomų mikroelementų įvairovė (magnis,kalis,kalcis,geležis..) bei chlorofilas!.. Tai tikra supervaistinėlė, ir visiškai nemokama.


Iš tiesų mes jau tiek esam pripratę bėgioti į vaistines ir parduotuves, kad visiškai nebemokame ir nebenorime pasinaudoti nemokamais gamtos turtais. Valgyti laukines žoles pasidarė kažkas egzotiško, o juk mūsų protėviai ir kai kurios šiuolaikinės tautos mito ir tebeminta laukiniais augalais.
Dilgėlių prisibijome dėl jų skaudaus dilginimo. Tačiau juk tam yra apsauginės pirštinės, nerinkime dilgėlių plikomis rankomis.
Nuplikytos karštu vandeniu arba sudžiovintos dilgėlės visiškai nebedilgina. Dilgėles galima virti, kepti, troškinti, dėti į salotas, padažus, galima naudoti visuose receptuose vietoj špinatų. Žinoma, kuo trumpiau termiškai apdorosime, tuo daugiau vitaminų išsaugosime. Todėl į gaminamus patiekalus dilgėlės dėkime pačioje pabaigoje, baigiant virti ar kepti. Dilgėlių skonis malonus, sodrus. Jei mėgstate žalumynus, tai dilgėlės tikrai patiks.
Dilgėles geriausia rinkti valgymui, kol jos dar jaunos, iki žydėjimo. Skinkime jaunus ūglius (viršūnė ir žemyn 3-4 lapelių poros). Jie minkščiausi ir švelniausi. Užaugusių dilgėlių stiebai medėja, darosi kieti, neskanūs, lapai irgi sutvirtėja.


 Štai pora receptų su dilgėlėmis..


Dilgėlių salotos su varške

300 g dilgėlių, 2 šaukštai smulkintų svogūnų laiškų, 200 g varškės, stiklinė kefyro arba rūgpienio, šaukštas saulėgrąžų sėklų, druskos, pipirų.

Dilgėlės nuplikyti, susmulkinti, sumaišyti su kitais ingredientais. Galima dar paskaninti baziliku, krapais, česnakais.


Dilgėlių salotos su makaronais ir kumpiu

Kiekių nerašysiu, imkite iš akies ir pagal norą. Reikės makaronų, kumpio( ar dešros, šoninės ar kt. mėsytės), dilgėlių, svogūnų laiškų, porą skiltelių česnako, sviesto, tarkuojamo sūrio.
Išverdame mėgstamų makaronų, perliejam šaltu vadeniu, apšlakstom aliejum, kad nesuliptų.
Keptuvėje pakaitiname sviestą, trumpai pakepiname jame susmulkintų svogūnų laiškų su česnaku,
tada sudedam smulkiai pjaustytą mėsytę, pakepinam,kad gerai sušiltų. Beriam nuplikytas ir susmulkintas dilgėles, trumpai viską patroškinam.
Visą šitą mišinį dedam ant makaronų, išmaišom, patarkuojam sūrio.
Skanaus.


Žiemai dilgėlių galima prisidžiovinti ir paskui jas sumalus kavamale berti visur, kur sugalvojam - į sriubas, salotas, omletus ir  t.t.  Itin vertinga yra dilgėlės rauginti - principas tas pats, kaip kopūstų rauginime. Taip žiemai turėsime ne tik vitaminų, bet ir probiotikų - pirmojo vaisto žarnynui.
Galima dilgėles ir susišaldyti: 1-2 minutes plikinti karštu vandeniu, po to nusausinus dėti į maišelius ir į šaldiklį.

Gydymas medumi ir cinamonu

Radau įdomų straipsnį, kurį parašė natūralios mitybos mokslų daktarė Sarah Turner.Nuo 1981 m. ji veda savaitines radio laidas "Pokalbiai apie sveikatą", jų galima pasiklausyti http://www.healthtalkhawaii.com.
Sarah Turner yra aktyvi veganiškos mitybos propaguotoja, griežtai pasisakanti prieš GMO (genetiškai modifikuotus maisto produktus), vakcinas, perdirbtą maistą, aspartamą, vandens fluoravimą.

Cinamone yra 26% sieros, o meduje- 33% sieros. Kai sudedame juos kartu, gaunasi 59% sieros. Būtent didelis kiekis sieros ir yra šių dviejų produktų gydančioji jėga.

Medus yra vienintelis produktas pasaulyje, kuris negenda. Ilgiau palaikytas medus gali kristalizuotis, tačiau jis niekad nevirs cukrumi. Kristalizavimasis niekuo nepakeičia medaus savybių. Jei norime vėl jį padaryti skystą, turime stiklainį su medum palaikyti šilto vandens vonelėje (tik ne karšto, nes aukšta temperatūra nužudys meduje esančius enzimus!)



 

 

Apie cinamoną reikia pakalbėti rimčiau. Mūsų parduotuvėse parduodamas cinamonas dažniausiai yra labiau panašus į  pjuvenų dulkes, kurios yra dirbtinai nudažytos ir pakvėpintos. Tikro cinamono ten nėra, arba jo ten labai mažas kiekis. Todėl geriau yra nusipirkti cinamono lazdelių ir patiems jas susimalti.

Daug vartojant parduotuvinio malto cinamono galima rimtai pagadinti kepenis.Gydymui jis tikrai netinka.

Plačiau galima pasiskaityti čia: http://sveikatossaltinis.blogas.lt/cinamono-nauda-sveikatai-244.html

Vietoj cinamono dažniausiai yra parduodama kasija - augalas, labai panašus į cinamoną (http://en.wikipedia.org/wiki/Cassia). Tikras cinamonas yra Ceilono cinamonas (Cinnamomum zeylanicum ) Todėl ieškokime ceilono cinamono - paties gryniausio ir labiausiai gydančio.

Patartina nepirkti cinamono iš Indonezijos ir Vietnamo - tikėtina, kad gausite kasiją.

Parduotuvėse randamos kasijos ("cinamono" )milteliai yra purvinos rudos spalvos, tuo tarpu tikro cinamono spalva yra šviesiai ruda (liaudiškai tariant, "ryža"). Jei perkame cinamono lazdeles, tai tikrąjį cinamoną nuo kasijos irgi atskirti lengva: kasijos lazdelės yra labai kietos, jas itin sunku susmulkinti. Tikro Ceilono cinamono lazdelės yra trapios, lengvai lūžta.

 

Šiandieninis mokslas sako, kad medus, nors ir saldus, tačiau vartojamas tinkamomis dozėmis, nekenkia net diabetikams.

 

Gydantis medumi ir cinamonu, būtina atsisakyti ar bent jau iki minimumo sumažinti cukraus vartojimą!

 

Taigi, ką galima gydyti (ar bent palengvinti ligas) šiuo stipriu medaus ir cinamono junginiu?

 

1.Širdies ligos

Pasigaminkite medaus ir cinamono košelę ir tepkite ją ant duonos vietoj uogienių ar džemo. Kasdien suvalgoma pusryčiams ji valys cholesterolį iš arterijų ir apsaugos nuo infarkto. O jeigu jis jau buvo - apsaugos nuo pasikartojimo. Daugelis senelių namų Kanadoje ir Amerikoje šį gydymo metodą taiko jau daug metų ir įrodyta, kad tai ženkliai pagerina kraujagyslių būklę.

 

2.Artritas

Artritu sergantys žmonės turėtų du kartus per dieną (ryte ir vakare) išgerti po puodelį karštoko vandens su 2 arb.šaukšteliais medaus ir 1 arb.šaukšteliu cinamono.Geriant reguliariai, išgydomas net chroniškas artritas. Kopenhagos universitetas atliko tyrimą, kurio metu pacientai kasryt prieš pusryčius valgė šaukštelį medaus su puse šaukštelio cinamono. Iš 200 tiriamųjų 73 pacientai visiškai atsikratė skausmų per vieną mėnesį.

 

3.Šlapimo pūslės infekcijos

2 šaukšteliai cinamono su vienu šaukšteliu medaus šilto vandens puodelyje. Išgėrus sunaikinamos bakterijos šlapimo pūslėje.

 

4.Peršalimai

Šaukštas medaus su puse šaukštelio cinamono tris kartus per dieną išgydo chronišką kosulį, peršalimą, valo sinusus.

 

5.Skrandžio sutrikimai, dujos

Medus kartu su cinamonu gydo virškinimo sutrikimus, valo skrandį, mažina dujų kaupimąsi žarnyne.

 

6.Imuninė sistema

Kasdienis medaus ir cinamono vartojimas stiprina imunitetą, apsaugo organizmą nuo virusų ir bakterijų. Meduje yra daug vitaminų ir mineralų, ypač geležies, tai stiprina baltuosius kraujo kūnelius.

 

7.Rėmuo

Du šaukštai medaus, apibarstyti cinamonu, suvalgomi prieš valgį.Tai gydo rūgštingumą, gerina virškinimą.

 

8.Gerklės skausmas, perštėjimas

Paimkite šaukštą medaus ir pamažu jį sulaižykite. Kartokite tai kas tris valandas, kol gerklės skausmas praeis.

 

9.Odos infekcijos

Lygiom dalim sumaišyta cinamono ir medaus košelė gydo egzemą, grybelį ir kitus infekcinius odos susirgimus.

 

10. Svorio metimas

Rytais, pusvalandį prieš valgį ir vakarais, einant miegoti,"ant tuščio skrandžio" išerti puodelį karštos arbatos su pavirtu cinamonu ir medum. Reguliariai vartojant, net didžiausi nutukėliai gali sulieknėti (žinoma, reikia saikingai maitintis).

 

 

 

Medžiaga paimta iš:

http://www.healthyaeon.com/2013/04/cinnamon-and-honeys-healing-properties.html#

 

Pabaigai dar galima pasižiūrėti, kaip atskirti kasiją nuo tikro cinamono:

http://www.ceylon-cinnamon.com/Identify-Cinnamon.htm

 

 Kasijos "cinamono" lazdelės yra kietos,storos, susisukusios tuščiavidurio vamzdelio forma. Tikro cinamono lazdelės yra šviesiai rusvos spalvos, plonos ir trapios, vidus atrodo pilnaviduris,kaip cigaretės. Tikras cinamonas auginamas Šri Lankoje.

 

 

 

 

 

Bulvių auginimas po šiaudais

Kaip aš mėgstu paprastumą visur - gyvenime, buityje, maisto gaminime ir, be abejo, - darže. Aš tiesiog tingiu daug ir ilgai dirbti, mano entuziazmas greit įsidega, bet greit ir išsikvepia. Jei reikėtų kasmet daržą kasti, paskui vis purenti ir ravėti, turbūt spjaučiau į tą reikalą. Tačiau koks gėris, kad pasaulyje yra daugiau tokių kaip aš tinginių. Tik jie daug protingesni, nes sugalvojo, kaip turėti daržą be jokio kasimo. Man beliko tik pasimokyti ir nukopijuoti.  (Apie tai, kaip įsirengti daržą be kastuvo, yra kitas mano straipsnelis).


(Nuotrauka iš www.sodyba.org)

Iki pernai metų auginau visokias daržoves, išskyrus bulves. Et, galvojau, nusipirksiu tų bulvių maišą, labai jau tingisi rausti vagas, po to vis apkaupinėti, rinkti koloradus, ravėti. Bet va - paskaičiau, kad žmonės įsigudrina bulves auginti po šiaudais, atsieit, nereiks nei vagų, nei kaupimo, nei ravėjimo, nei laistymo. Idėja iškart suintrigavo, nes atitiko mano tinginišką filosofiją.  Taigi, pernai pavasarį ėmiausi darbo. Pasirinkau pievos plotelį, tiesiog  ant pievos išdėliojau bulveles ir užklojau šienu... Namiškiai, stebėdami mano eksperimentą, kraipė galvas ir turbūt tyliai sau kikeno - et, tegu durniuoja ta kvaišelė :-) Bet, kadangi jų pagalbos neprašiau, tai jie neturėjo ko purkštauti.
Buvo žiauriai įdomu stebėti, kada pasirodys daigai (ar išvis pasirodys?..). Pasirodė, tik žymiai vėliau, negu pas kaimynus, kurie sodino bulves įprastu būdu.
O jau kai pasirodė, tai augti ėmė labai sparčiai ir netrukus buvo tokie, kaip kaimynų.
Nežinau, ar dėl šieno, bet ant savo bulvyčių nepastebėjau nė vieno kolorado vabalo. Skaičiau, kad koloradams nepatinka ropoti per šiurkščius šiaudus. Kol daigai mažiukai ir slepiasi šiene, koloradas ten nelenda, o kai daigai iškiša savo žalumą į saulę, jie jau būna tvirtoki ir koloradui nebeskanūs.
Nežinau, ar tai tiesa, bet mano bulvių jie nepuolė, o kaimynus siaubė negailestingai.
Nekantriai visi laukėm rudens, ar rasim kokią bulvę, ar užaugo kas nors ten, po šiaudais?
Ir ką jūs manot? Užaugo! Visų nuostabai ir mano džiaugsmui!


Tiesa, derlius nebuvo toks, kokio tikėjausi, ir bulvių dydis nenustebino. Ir dar labai daug bulvyčių buvo pažaliavusių... Viskas aišku - šieno sluoksnis buvo per plonas. Dabar suprantu, kad išlindus daigams reikėjo dar pastorinti šieno sluoksnį. Juk per laiką šienas suslūgo, ir lietus dar jį paplonino.
Be to, dabar jau žinau, kad reikėjo bulvėms duoti bent šiek tiek natūralių trąšų - komposto, biohumuso ar perpuvusio mėšlo. O aš nedaviau nieko...
Tačiau vis dėlto bulvės užaugo, ir labai skanios, nes savos :-). Nė karto neravėtos ir nė karto nelaistytos. Be to, aš gavau papildomą gėrį - nuėmus derlių, liko minkšta, puri dirva, kurioje sėk ir augink ką tik nori. O buvo kieta velėna.

Taigi, iš klaidų mokomės. Šiemet būsiu gudresnė. Pasiduoti aš negaliu, turiu visus nustebinti derlium ir įsitikinti pati, kad taip bulves auginti yra gerai.Kad lengva - tai aišku, kaip dukart du. Bet ar tai geriau, negu tradicinis būdas? Tikiuosi, šiemet gausiu atsakymą.
Šiemet darysiu taip, kaip parodyta video filmuke:
http://www.youtube.com/watch?v=q1OShZZUt0k

1.Plotą, kuriame auginsim bulves, pabarstome trąšom - kompostu, biohumusu ar perpuvusiu mėšlu.
2.Išklojame laikraščiais. Po jais supus velėna, ji kartu su laikraščiais bus maistas sliekams - žemės purentojams ir tręšėjams.
3.Sulaistome laikraščius vandeniu (greičiau suirs).
4.Išdėliojame bulves.
5.Storai klojam šiaudais arba labai senu šienu (naujas šienas turės daug žolių sėklų, užsiteršite dirvą).
6.Vėl apibarstom trąšom - mėšlu, kompostu ar biohumusu, labai gerai tinka žuvų miltai.
7.Palaistom.

Kai daigai pasirodys, dar užbersiu pjuvenų šviesai sulaikyti, kad bulvės nepažaliuotų.

Viskas. Darbai su bulvėm iki rudens baigti. Žinoma, retkarčiais reikia nueiti pažiūrėti dėl kolorado ar dėl šieno sluoksnio storumo. Sėkmės!

Kokosas prieš Alzheimerį

Šis trumpas video reportažas mane tiesiog sukrėtė - net neįtikėtina, kokią jėgą turi kokoso aliejus mūsų smegenų veiklai! Nuo šiol kasdien suvalgau po šaukštelį ar du kokoso aliejaus. Noriu pasakyti, ką pastebėjau, kaip sakoma, "ant savęs" :
1.nereikia jo valgyti vakare prieš miegą, nes veikia kaip kava. Taigi, kokoso aliejus veikia tonizuojančiai, stimuliuojančiai ir priduoda daug energijos. O ypač kartu su chia sėklomis. Jei laukia sunki diena, kai reikės daug protinių pastangų, rekomenduoju kokoso aliejų vietoj kavos.
2. tirpsta pilvo riebaliukai. Iš tiesų pasiteisina informacija, kad kokoso aliejus skatina medžiagų apykaitą ir metabolizmą. Žinoma, jei valgysim viską iš eilės ir iki žagsėjimo, tai niekas nepadės tiems riebalams tirpti. Tačiau jei valgom protingai, saikingai ir dar pridedam kokoso aliejų - efektas pasijaus jau po savaitės.



O dabar apie video reportažą. Jei nelabai draugaujate su anglų klaba, tai trumpai papasakosiu esmę.
Moteris, gydytoja-pediatrė, nutarė pamėginti padėti savo vyrui, sergančiam Alzheimerio liga. Kadangi jokie vaistai iki šiol neišrasti šiai ligai gydyti, ji ėmėsi iniciatyvos pamėginti padėti beviltiškai blogėjančiam ligoniui. Kai moters vyras nebesugebėjo atlikti vadinamojo "laikrodžio testo" (ligonis nebesugeba nupiešti laikrodžio, pavaizduoti valandų), laukti nebebuvo ko. Moteris, žinodama kokoso aliejaus savybes stimuliuoti smegenų veiklą ir regeneruoti smegenų ląsteles, pradėjo ligoniui duoti kokoso aliejaus.Davė gerti gryną, maišė į patiekalus. Rezultatai stulbinantys: vos po dviejų savaičių kokoso vartojimo ligonio atliktas testas parodė didžiulę pažangą! Po trijų savaičių testas buvo dar geresnis, ir pažanga vis stiprėja. Ligonis pradėjo pats valgyti, pasiimti indus ir įrankius, netgi atlikti kai kuriuos namų ruošos darbus. Pagerėjo jo intelektinė, emocinė ir net fizinė būklė. Jis pradėjo pamažu skaityti, daugiau kalbėti, netgi pajuokauti!
Kai rinksitės kokoso aliejų, žiūrėkite, kad jis būtų grynas, organinis (kokosai užauginti natūraliai, be GMO, be pesticidų), nerafinuotas, be jokių cheminių priedų. Tiesiog 100%  natūralus, grynas kokoso aliejus. Kambario temperatūroje toks aliejus yra kietos formos, baltas, skaniai, bet nežymiai  kvepia kokosu.
Ir nereikia baimintis dėl cholesterolio. Yra dviejų rūšių cholesterolis: blogasis (LDL) ir gerasis (HDL).Apie tai labai maža informacijos, todėl žmonės dažnai yra klaidinami ir nepagrįstai bijosi to, kas iš tiesų yra naudinga svaikatai. Be gerojo cholesterolio neveiktų mūsų smegenys ir apskritai jokia kūno sistema nefunkcionuotų.
Kokoso aliejus, regeneruodamas ir stimuliuodamas smegenų ląsteles, padeda gydyti arba bent jau sustabdyti ne tik Alzeimerio ligos progresavimą, bet ir kitas ligas:
-Parkinsoną
-epilepsiją
-užmaršumą
-autizmą
-šizofreniją.

Be to, kokoso aliejus yra natūralus antibiotikas, jis padeda naikinti virusus, stiprina visą imuninę sistemą.

Taigi, gal išties verta daugiau vartoti kokoso aliejaus?

Štai filmas:
http://tv.greenmedinfo.com/man-dramatically-reverses-alzheimers-symptoms-with-coconut-oil/

Kaip pasidauginti hortenzijų

Hortenzijos- viena iš mėgstamiausių mano gėlių, bet kažkaip vis nesiseka jas auginti. Labai nudžiugau, radusi pamokėlę, kaip paprastai ir pigiai pasidauginti šių gražuolių. Dabar jau nebaisu bus prarasti pinigus, galėsiu eksperimentuoti.



Pirmiausia reikia susirasti patinkančią hortenziją (gal pas kaimynę auga? :-) ir nusiskinti jauną šakelę.
Tada bent valandai reikia pamerkti būsimą ūgliuką į vandenį.



Po to nupjauname ūgliuko viršūnę, o lapus kerpame pusiau (didelį lapą augliukui bus sunku išmaitinti, nes jis turės įdėti daug sveikatos šaknelių užauginimui).



Susirandame vazonėlius, į kuriuos sodinsime ūgliukus. Plastmasinių vazonėlių dugnai paprastai būna su didelėm skylėm. Per jas byra žemės, todėl labai patogu į dugną įkloti kavos filtrą arba tiesiog senos pėdkelnės skiautę. Taip išvengsime žemės išbyrėjimo ir išplovimo laistant.



Pasiruošiam žemės mišinį (pusė kiekio paruošto grunto augalams, ketvirtis kiekio perpuvusio mėšlo ir ketvirtis kiekio komposto). Mišinį gerai išmaišom ir pripildom juo vazonėlius. Kiekvieną ūgliuką smeigiame į atskirą vazonėlį.



Palaistom mažulėlius.



Kai žemė gerai sudrėksta, įsmaigiame po du pagaliukus į kiekvieną vazonėlį. Pagaliukai turi būti aukštesni už ūgliukus.



Ant jų užmauname plastikinius maišelius, žiūrime, kad maišeliai neliestų ūgliukų lapų.Tam ir yra pagaliukai.



Pastatome vazonėlius į pavėsingą vietą, kad jie negautų tiesioginių saulės spindulių. Vis pažiūrim, kad neperdžiūtų, palaistom,kai reikia, bet nepersistengiam. Niekas nemėgsta stovėti šlapiom kojom.   :-) Taip pat pažiūrim, kad maišeliai iš vidaus nerasotų ir nesupūdytų ūgliukų lapų. Jei rasoja, išverskim į kitą pusę.

Maždaug po trijų savaičių ūgliukai jau turėtų būti išleidę šaknis. Nuimam maišelius, vazonėlius pastatome saulėtoje vietoje. Dar po savaitės galėsime naujas hortenzijas sodinti į nuolatinę vietą.

Sėkmės!

Kokoso aliejus - sveikatos šaltinis

 Kokosas yra vienas vertingausių augalų žemėje. Tačiau apie jo sveikatinančias savybes žinome labai mažai. Netgi prisibijome - juk tai riebu, saldu, galime priaugti svorio. Iš tiesų kokosas gali padėti mesti svorį, nes jame esančios medžiagos skatina metabolizmą ir medžiagų apykaitą. Prieš kokosą buvo paskleista galinga propaganda - atsieit, kokosas didina cholesterolio kiekį kraujyje . Tą propagandą skatino augalinių aliejų gamintojai, suinteresuoti savo produktų pardavimais.
Iš tiesų tyrimai parodė, kad kokosas didina gerojo cholesterolio kiekį organizme. Gerojo cholesterolio buvimas mūsų kūne yra gyvybiškai svarbus - be jo negalėtų veikti smegenys ir kraujotaka.

Štai kur ir kaip galime naudoti kokoso aliejų savo sveikatai.

1.Kokoso aliejus yra itin atsparus kaitinimui, jame (kaip ir gi svieste) nesigamina kancerogenai. Todėl jis idealus kepant, skrudinant, arba kaip sviesto pakaitalas nevartojantiems pieno produktų.

2.Kokoso aliejus puikus maisto papildas energijai palaikyti.

3.Kartu su soda kokoso aliejus yra veiksmingas dezodorantas.

4.Kokoso aliejus - nuostabus odos drėkiklis, tinkamas naudoti kaip veido,rankų ir viso kūno kremas.

5.Su kokoso aliejum saugiai ir lengvai nuvalysite makijažą, kartu pamaitindami odą bei blakstienas.

6.Kokoso aliejus- saugus ir natūralus kūdikių odelės kremas.

7.Vartojant kokoso aliejų, pagerinama skydliaukės veikla.

8.Kokoso aliejus - apsauga odai nuo saulės nudegimų.

9.Su kokoso aliejum lengvai pašalinsite naujagimių galvos pleiskanas - patepkit, palaikykit keletą minučių ir nuplaukite šiltu vandeniu.

10.Kokoso aliejus labai tinka masažams.

11.Mažą kiekį aliejaus patrynę tarp delnų ir po to patrynę plaukus išvengsime plaukų elektinimosi.

12.Sumaišę lygiom dalim su cukrum,gausime veiksmingą odos šveitiklį.

13.Kokoso aliejus - neįtikėtinai veiksmingas plaukų kondicionierius. Įtrinkite sausus plaukus aliejum, užriškite šiltu rankšluosčiu ir palaikykite porą valandų.

14.Tepamas ant kojų pėdų kokoso aliejus gydo grybelį ir atleto pėdą.

15.Padeda gydyti psoriazę ir egzemą.

16.Yra medicininių patvirtinimų, kad reguliariai valgant kokoso aliejų (po 2-4 arb.šaukštelius per dieną) sustabdoma ar net išgydoma Alzheimerio liga.

17.Sumaišytas su obuolių actu kokoso aliejus veiksmingai naikina utėles.

18.Keli šaukšteliai per dieną maitinančioms mamoms pagausina pieno ir pagerina jo maistinę sudėtį.

19.Šaukštelis kokoso aliejaus, ištirpinto karštoje arbatoje, padeda įveikti peršalimą.

20.Kokoso aliejus gali pakeiti augalinį aliejų bet kuriame gaminamame patiekale.

21.Vartojamas į vidų ir išoriškai, sumažina venų varikozės simptomus.

22.Kokoso aliejus labai tinka kaip lubrikantas meilės žaidimuose.

23.Jis tinka vietoj skutimosi kremo ir vietoj losjono po skutimosi.

24.Dėl priešuždegiminių savybių labai tinkamas sergantiems artritu.

25.Sumaišytas su druska puikiai šveičia sausą pėdų odą.

26.Vartojamas kasdien, kokoso aliejus pagreitina svorio metimą.

27.Pagerina kalcio ir magnio įsisavinimą.

28.Vienas pats arba sumaišytas su soda kokoso aliejus yra veiksminga dantų valymo ir balinimo priemonė, atstojanti dantų pastas.

29.Kokosas pagelbsti naminiams gyvūnams, kenčiantiems nuo odos sudirgimų.

30.Šaukštelis kokoso aliejaus prieš valgį padeda virškinimui.

31.Reguliariai vartojamas, padeda išgydyti kandidozę (naikina mieliagrybius organizme).

32.Tepamas ant nagų ir odelės aplink juos, pagerina jų būklę.

33.Dėl savo drėkinančių ir maitinančių savybių kokoso aliejus yra puikus kasdieninis kremas sausai odai.

34. Aliejum suvilgyti tamponai nakčiai gydo daug vaginos susirgimų.

35. Kasdienis kokoso aliejaus vartojimas pagerina smegenų veiklą, sustiprina protinius gebėjimus.




Vartojimui į vidų rinkitės tik šalto spaudimo organinį nerafinuotą aliejų - jis turi daugiausiai vertingų medžiagų. Išoriniam vartojimui tinka ir rafinuotas aliejus.

7 produktai kepenims valyti

Kiekvieną dieną mūsų kepenys sunkiai dirba, saugodamos mus nuo žalingo toksinų poveikio, tad nenuostabu, kad kartais jos pervargsta ir mes sunegaluojame.
Yra 7 produktai, kurie padeda kepenims išsivalyti ir atkurti normalų jų darbą.

Mūsų kūnas šalina toksinus visų pirma per kepenis, kurios nenuilsdamos filtruoja kraują , sulaikydamos nuodus, kurie patenka į mūsų vidų per virškinamąjį traktą, kvėpavimo sistemą ir odą.
Tačiau kai kepenys pavargsta ir pernelyg užsiteršia, mūsų organizmas išsibalansuoja, sutrinka visų funkcijų veikla. Todėl mums itin svarbu pasirūpinti, kad kepenys būtų sveikos ir kad mes nesirgtume.
Akys, širdis, sąnariai, smegenys, inkstai - visi yra priklausomi nuo tinkamo kepenų darbo.
Štai 7 produktai, kuriuos turime įtraukti į savo racioną, kad padėtume kepenims valytis ir išlikti sveikoms.

.1. Česnakas


Česnakas aktyvina kepenyse esančius enzimus, kurie atsakingi už toksinų išplovimą iš organizmo. Česnake daug alicino ir seleno - tai dvi galingos maistinės medžiagos, padedančios kepenims atsistatyti ir tinkamai funkcionuoti.

2. Greipfrutas


Jame yra daug antioksidantų ir vitamino C - tai du stiprūs kepenų valytojai. Kaip ir česnakas, greipfrutas turi daug medžiagų, aktyvinančių enzimų veiklą. Taip pat jame yra flavanoidų - medžiagų, kurios degina riebalus ir neleidžia jiems kauptis.

3.Žalioji arbata



Žaliojoje arbatoje gausu tokio tipo antioksidantų, kurie tirpdo kepenų riebalus ir skatina efektyvią kepenų veiklą. Žalioji arbata apsaugo kepenis nuo toksinų poveikio, padeda atsistatyti pažeistoms kepenų ląstelėms.

4.Žalios daržovės



Žali daržovių ir žolynų lapai (salotos, rukola, špinatai, kiaulpienių lapai, garstyčių lapai, cikorija ir pan. ) turi daugybę medžiagų, neutralizuojančių sunkiuosius metalus, taip pat ardo pesticidus ir herbicidus, patekusius į organizmą. Ypač kepenims vertingi karstelėjusio skonio žalumynai.

5.Avokadas


Avokadas ypatingai saugo kepenis nuo apsinuodijimo toksinais ir skatina kepenų valymosi procesus.
Yra nemažai klinikinių duomenų, jog valgant po 1-2 avokadus per savaitę bent 30 dienų, galima visiškai išgydyti pažeistas kepenis.
( Parduotuvėse beveik niekada nerasime sunokusių avokadų, tačiau juos labai lengva susinokinti namuose: kiekvieną vaisių įvyniojame į laikraščio lapą ir padedame kelioms dienoms į spintą. Po kelių dienų avokadas bus sunokęs ir minkštutėlis.)

6. Graikiniai riešutai


Juose labai daug l-arginino, amino rūgščių, omega-3 rūgščių, kurios padeda kepenims išvalyti toksinus. Taip pat graikiniai riešutai parūpina kraujui deguonies.

7.Ciberžolė



Ciberžolė yra apskritai vienas galingiausių natūralių  vaistų pasaulyje, o kepenims ji tiesiog kaip eleksyras. Ji ne tik apsaugo kepenis nuo toksinų poveikio, bet ir padeda atkurti pažeistas kepenų ląsteles. Ciberžolė pasižymi ir stipriu priešvėžiniu, priešuždegiminiu ir priešinfekciniu poveikiu.
Valgykime jos kuo daugiau - berkime į patiekalus, gerkime arbatą arba tiesiog vieną - po arbatinį šaukštuką kasdien, užgeriant vandeniu.

Ir pabaigai: maistas gali būti arba vaistas, arba lėtas nuodas. Galvokime, ką dedame į burną, nerykime tiek mėsos, pyragų ir saldumynų, negerkim limonadų ir sulčių iš pakelių. Valgykime tai, kas užauga sode ir darže, ir būsime sveiki.
Kaskart, kai valgom, mes arba maitinam ligas arba jas naikinam.

Kanapių lapų ir žiedynų sultys - galingas vaistas žmonijai

Pasaulyje vis plačiau ir garsiau sklinda informacija apie nepaprastas kanapės gydančiąsias savybes. Kanapė - augalas, kurį Kūrėjas tikriausiai sutvėrė žmogui išgyventi: tai ir maistas, ir rūbas, ir statybinė medžiaga, ir vaistas. Ne veltui kanapė auginama tūkstantmečiais, žmonės ją augino ir sėkmingai vartojo savo reikmėms. Tol, kol grupės žmonių, suinteresuotų savo pelnais (farmacininkai, medienos perdirbėjai, medvilnės augintojai, naftos magnatai) įtikino politikus, jog kanapė - baisus narkotikas, ir jį būtina uždrausti. Kaipgi nesistengs verslo lobistai palaikyti draudimo, jei kanapė išgydo sunkiausias ligas (smūgis farmacijos pramonei), jei iš kanapės pagaminama 4 kartus daugiau popieriaus, nei iš medienos (smūgis medienos pramonei), jei iš kanapės pagaminamas geresnės kokybės audinys, nei medvilninis, o kanapei auginti beveik nereikia nei trąšų, nei herbicidų (smūgis medvilnės augintojams, trąšų gamintojams), iš kanapės galima gaminti biodyzeliną (smūgis naftininkams). Per spaudą, radiją, televiziją pasipylė propaganda, kuri netrukus taip praplovė mums smegenis, kad mes ir įtikėjom... Prieš keletą dešimtmečių kanapė buvo uždrausta. Daugeliui žmonių kanapė dabar asocijuojasi tik su siaubingu kvaišalu, pražudančiu jas vartojančius žmones. Nes viešoji žiniasklaida, remiama verslo reklamos pinigų, tebevaro savo melagingą propagandą. Sakau melagingą, nes tyrimais ir faktais įrodyta, jog niekur visame pasaulyje dar neužfiksuotas mirties atvejis nuo kanapės vartojimo. Tuo tarpu tūkstančių tūkstančiai žmonių kasmet miršta nuo chemoterapijos, alkoholio, tabako, nuo šalutinio medikamentų poveikio. Ir visa tai legalu!
Nuo kanapės vartojimo neįmanoma mirti. Turbūt reiktų surūkyti per dieną 500 suktinių, kad kažkas nutiktų. Taip galvojant, tai mirti galima ir nuo kavos, ir nuo aspirino. Bet niekas juk negeria po 5 kibirus kavos arba po 500 tablečių...


Kanapę žmonės vartojo tūkstantmečiais, ir niekad niekam neatėjo į galvą, kad tai kažkas nuodingo. Lietuvoj visada žmonės augino kanapes, vartojo maistui sėklas - ir niekam net į galvą neatėjo, kad tai kažkoks narkotikas. Pluoštinė kanapė, kuri pas mus buvo paplitusi, beveik neturi THK - medžiagos, kuri sukelia atsipalaidavimo, linksmumo pojūtį. O marichuana (pluoštinės kanapės sesė), kurią žmonės rūko, turi šios medžiagos apie 15%.  Tačiau ar tai, kad kanapės, galinčios išgydyti ar bent palengvinti tokias sunkias ligas, kaip smegenų, krūties augliai, epilepsija, išsėtinė sklerozė, depresija, Parkinsonas turi vieną vienintelį ir nemirtiną šalutinį poveikį - linksmumo pojūtį - yra pagrindas ją uždrausti? Ar tai yra pakankama priežastis uždrausti žmonėms galimybę pasveikti?

 

 

Čia plačiai nesileisime į kalbas, kokiu būdu kanapė sugeba mus išgydyti, apie tai galima rasti labai daug informacijos internete. Trumpai ir labai supaprastintai :kanapė turi ypatingų medžiagų , kurios tiesiogiai sąveikauja su mūsų smegenų ląstelėm ir padeda smegenims atkurti ir sureguliuoti  teisingą viso mūsų kūno sistemų darbą. Kanapė turi medžiagų, kurios aptinka mūsų organizme vėžines ląsteles ir "liepia" joms susinaikinti. Ši kanapės savybė ypatingai reikšminga, kadangi ji ne tik sunaikina vėžines ląsteles, bet ir užkerta kelią metastazėms. Kanapė turi stiprų raminamąjį ir spazmus atpalaiduojantį poveikį, todėl labai efektyvi kenčiantiems skausmus, sergantiems epilepsija, nervų ligomis.





Kaip vartoti kanapę, norint gydytis?
1. Rūkymas (kvėpavimas dūmais). Kaitinant sudžiovintus marichuanos žiedynus, išsiskiria THK medžiaga (linksminanti, atpalaiduojanti). Rūkant po 1-2 suktines per dieną, išgydomas plaučių vėžys, nyksta depresijos požymiai, atsipalaiduoja spazmai, slopsta skausmai. Daugybė tyrimų įrodė, kad rūkant marichuaną, nėra jokio blogo poveikio plaučiams, kaip tai atsitinka rūkant tabaką.  Pluoštinė kanapė rūkant jokio poveikio neduoda, kadangi joje per mažas THK kiekis.

2. Aliejus. Jei sergama rimtai, tai aliejų reikia gaminti tik iš marichuanos, o jei profilaktiškai - tai galima ir iš pluoštinės kanapės.  Aliejus daro stebuklus vėžio gydyme, taip pat ir kitų ligų gydyme.
Aliejų galima pasigaminti namuose (youtube.com rasite video pamokų). Tačiau siūlyčiau pasižiūrėti Riko Simpsono, aliejaus gaminimo profesionalo) svetainę, joje yra išsamus aprašymas.
http://www.simpson-oil.com/
Galima ten ir nusipirkti jau pagaminto aliejaus.

3.Pats priimtiniausias man asmeniškai būdas yra sulčių spaudimas iš kanapės lapų ir žiedynų. Vėlgi - rimtam susirgimui gydyti reikia marichuanos, ne pluoštinės kanapės. Pluoštinėjė kanapėje gydančiųjų medžiagų yra mažesni kiekiai, todėl labiau tinka profilaktikai.
Daržovių, vaisių ir žalumynų sultys yra veiksmingiausias ir greičiausias būdas papildyti savo racioną vitaminais ir mineralais. Kanapių sultys spaudžiamos taip pat, kaip ir visos kitos. Reikia sulčiaspaudės ir šviežių lapų bei žiedynų. Kanapės žiedynuose veikliųjų medžiagų yra daugiau, nei lapuose.
Sultys daugeliui žmonių yra priimtiniau, nei rūkymas. Sultys neturi jokio "vežančio", linksminančio poveikio. Medžiaga, sukelianti tokį pojūtį, išsiskiria tik kaitinant kanapės žaliavą. O geriant žalias, šviežias sultis, tokio poveikio nebus.
Vartojant šviežiai spaustas kanapių sultis, gausime gryno kanabinoido - medžiagos, turinčios nesuskaičiuojamas gydomąsias savybes. Kanabinoidas  yra priešuždegiminė, antibiotinė, priešdepresinė, antipsichozinė, antioksidantinė, raminanti medžiaga, turinti imuninę sistemą reguliuojančių savybių.  Ji netgi stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi.
Dr. William Courtney, daug nuveikęs gydymo kanapėmis srityje, rekomenduoja kasdien išspausti sultis iš 15-20 lapų ir 4-5 cm gabalo žiedyno (lapai patys vertingiausi nuo 70-85 augalo augimo dienos, tada jie būna prikaupę daugiausiai kanabinoido). Išspaudžiam sultis, tada spaudžiam morkų sulčių tiek, kad būtų 1 dalis kanapių sulčių ir 10 dalių morkų sulčių. Morkų sultys atskies kanapių sultis ir skonis nebus toks neskanus.  Padaliname visą šitą kiekį porcijomis ir išgeriame per dieną.

(Medžiaga paimta iš https://mycotopia.net/forums/baked-goods/85414-juicing-fresh-cannabis-60-times-goods-no-high.html)

Pora video apie kanapių gydomąjį poveikį:
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=qa0nLdVJiIg
http://www.youtube.com/watch?v=B4xejnsLwKE

Pabaigai dar norėčiau pridurti, kad didžiausios pasaulio farmacijos kompanijos neriasi iš kailio, mėgindamos išskirti kanapės gydančiųjų medžiagų formules, jas užpatentuoti ir sukurti cheminius vaistus. Jau pasirodė keletas vaistų rinkoje, atsieit, "kanapinių" (Sativex ir pan.). Bėda ta, kad chemiškai sukurtos formulės neveiksmingos, ir poveikio tokio, kaip iš kanapės augalo, nepavyksta išgauti. Originalas nepasiduoda kopijuojamas! :-)

http://www.gwpharm.com/sativex.aspx

Alijošius - daktaras stebukladarys

Alijošius (aloe vera) - dar vienas nepelnytai užmirštas augalas-gydytojas, kurio niekas nereklamuoja, nepopuliarina, ir kuris dabar tik kur ne kur žaliuoja ant kokios bobutės palangės. O juk šitas gydantis augalas turėtų būti kiekvienuose namuose, ir pačioj garbingiausioj vietoj. Tai nuo senų senovės žmonijos pripažintas ir šimtmečių patikrintas augalas, gydantis be galo daug ligų.


Kodėl jo niekas nereklamuoja? Turbūt dėl tų pačių priežasčių, kaip ir kanapės: tai pigu, efektyvu, bet augalo neužpatentuosi ir iš to pinigų neuždirbsi. Nėra pelno-nereikia ir reklamos. Šiuolaikinė medicina neturi tikslo gydyti - daug svarbiau yra uždirbti pelną ir parduoti kuo daugiau dirbtinių, cheminių vaistų. Tam metamos miljardinės lėšos - steigiamos laboratorijos, atliekami brangūs tyrimai, kuriami cheminiai preparatai, paskui metamos milijoninės lėšos reklamai ir mūsų smegenų "pudrinimui". O rezultatas - naujos ligos, atsiradusios dėl šalutinio cheminių vaistų poveikio: sugadintos kepenys, prakiurę skrandžiai ir žarnynai, insultai, infarktai, alergijos ir t.t....
Dar niekad istorijoj nebuvo šitiek vaistinių kiekviename kaime, ir šitiek pavadinimų vaistų su ilgiausiais išvardintais galimų šalutinių poveikių sąrašais. Ir tiek daug ligotų žmonių, ypač vaikų. Ar ne laikas mums, žmonės, atsitokėti? Kiek dar leisimės eksperimentuoti savo kūnais ir sveikata, kad farmacininkų ir politikų kišenės papilnėtų?

Grįžkime prie savo šaknų, prie savo prigimties ir išminties. Auginkime savo daržus, sodus, laikykime naminių gyvulių, valgykime sveiką, neužterštą maistą, o ant palangių tegul auga ne vien egzotinės gėlės, bet ir namų vaistinė.

Alijošius - nr.1 tarp visų gydančių augalų.Šiuolaikinė medicina daro daugybę bandymų dirbtiniu būdu sukurti alijošiaus cheminę formulę ir pagaminti chemikalą tabletės forma, tačiau ji niekaip nėra veiksminga... Alijošius yra unikalus augalas su itin stipriom gydomosiom savybėm, bet šių savybių dirbtinai nepavyksta sukurti. Taip pat, kaip ir kanapės aliejus - tai nr.1 gydant įvairių tipų auglius bei depresiją, tačiau kol kas visi mėginimai sukišti tas savybes į tabletę baigiasi nesėkmėm.

Ar žinome, kad alijošiumi sėkmingai galima išgydyti tokias ligas, kaip peršalimai, herpesas, aknė, alergija, dantenų uždegimas, chroniškas nuovargis, aukštas kraujospūdis, vidurių užkietėjimas, infekcijos, nudegimai, kolitas, artritas, dermatitas, vaginitas, parazitai, AIDS, vabzdžių įkandimai,  tendinitas, diabetas, edema, psoriazė, venų varikozė, žaizdos, ir kt. Ir vaistas šioms ligoms gydyti gali būti lengvai pasigaminamas namuose. Ypač kruopščiai alijošiaus savybes yra ištyrinėjęs rusų mokslininkas dr. Vladimiras Filatovas. Jis sukūrė efektyvų alijošiaus paruošimo namuose būdą, kuris leidžia šiuo augalu gydyti tokias rimtas ligas, kaip skrandžio vėžys, radiaciniai nudegimai ir odos
pažeidimai.



Alijošiaus sultys yra nealergizuojančios ir neturi jokio pašalinio poveikio, net vartojant didelėmis dozėmis. Argi toks vaistas rūpi kuriai nors farmacijos kompanijai? Mums niekada niekas nepareklamuos ir nepaskirs gydymui alijošiaus, nes iš to nebus niekam pelno!

Nors rinkoje yra keletas produktų iš alijošiaus, tačiau jie neefektyvūs, nes: 1) tai yra perdirbtas, apdorotas augalas, 2) net jei etiketėj parašyta, jog tai 100% natūralus preparatas, jame yra apie 90% vandens.

Pagrindinė alijošiaus veiklioji medžiaga yra mukopolisacharidai (MPS) - tai ilgos grandinės cukrūs (angliavandeniai), kurie turi stiprių antiseptinių, antiuždegiminių, antivirusinių , priešvėžinių ir imunitetą stimuliuojančių savybių. Šie angliavandeniai ypatingi tuo, kad sugeba praslinkti visą mūsų virškinimo sistemą nesuardyti (jų nesuardo skrandyje esantys enzimai), ir jie patenka į mūsų kraujo ląsteles tokie, kokie yra. Tai yra, organizmas juos absorbuoja visiškai nepakitusius, tad jie itin sustiprina organizmo iminitetą - natūralią mūsų gynybinę sistemą.

Jei mes tepame alijošiaus gelį ant veido, tai oda ją absorbuoja visiškai ir tiesiai į ląsteles. Todėl alijošius puikiai tinka raukšlėms mažinti, pleiskanoms naikinti, nudegimams gydyti, akių uždegimams slopinti ir t.t. Kai tepame alijošiaus gelį ant pažeistos odos, jis sudaro apsauginę plėvelę, neleisdamas į žaizdą pakliūti infekcijai ar mikrobams. Kai vartojame alijošių į vidų, tai jis slopina uždegiminius procesus organizme ir gydo artritą, varikozę, kraujospūdį, širdies negalavimus.

Pasigaminti alijošiaus gelį labai paprasta. Geriausias alijošius - ne jaunesnis, nei 2-3 metų.
Nupjauname storą, mėsingą lapą ir palaikome jį vertikaliai keletą minučių - tol, kol nustos varvėti gelsvas klampus skystis. Jo vartoti nereikia, gali kai kam alergizuoti odą.


Kai nustos varvėti, lapą nuplaunam ir pradedam išiminėti gelį: nupjaunam spygliuotus lapo kraštus, tada pašalinam žalią žievę, kol lieka tik skaidrus lapo viduryje esantis "drebutis".


Gelį galima valgyti iškart arba tepti juo pažeistas odos vietas. Jei norime išlaikyti ilgiau, tada dedam gelį į blenderį ir įlašinam keletą lašų aliejinio vitamino E  arba įtrupinam vitamino C- jie veikia kaip konservantas. Viską išplakam, supilam į stiklainiuką ir galima laikyti šaldytuve iki keleto mėnesių.

Čia yra filmukas, kaip išimamas alijošiaus gelis: http://www.youtube.com/watch?v=CPjUHfQheX4

O dabar keletas patarimų, kada ir kaip vartoti alijošiaus gelį.

1. Odos gydymui
Tepkite alijošiaus geliu nubrozdinimus, žaizdas, nudegimus, vabzdžių įkandimus - jis dezinfekuoja, slopina skausmą ir apsaugo nuo infekcijos bei mikrobų patekimo į žaizdą. Tepkite geliu 2-3 kartus per dieną, kol oda sugis.
Naudokite alijošiaus gelį kaip odos drėkinimo priemonę. Jis ne tik giliai drėkina, bet ir regeneruoja ląsteles, gydo spuogus, aknę,egzemą, bėrimus, lygina raukšles.

2.Plaukams, galvos odai
Ištrinkite alijošiaus geliu galvos odą - išsigydysite pleiskanojimą, seborėją,psoriazę, sustabdysite plaukų slinkimą.
Alijošiaus gelis yra puikus plaukų žele pakaitalas. Su juo puikiai suformuosite šukuoseną, padidinsite plaukų apimtį.

3.Gydykite dantenas
Po dantų valymo įtrinkite kraujuojančias, uždegimo apimtas dantenas alijošiaus geliu ir palikite nakčiai.

4.Malšinkite sąnarių ir raumenų skausmus
Kadangi alijošius turi stiprių priešuždegiminių savybių ir labai greitai įsigeria į odą bei kraują, jis labai tinka įtrynimams, kai skauda patemptus raumenis ar kamuoja artritas. 2-3 kartus per dieną įtrinkite skaudamas vietas ir uždėkite šaldantį kompresą.

5.Valgykite ar gerkite gelį, išplaktą su vandeniu
Alijošiaus gelis palengvins skrandžio negalavimus, inkstų skausmus, galvos skausmus, slopins ir gydys organizme esančius uždegiminius procesus.

6. Išsigydykite makšties ligas
Įvyniokite į švarios marlės skiautę gabalėlį alijošiaus gelio ir įkiškite į makštį nakčiai. Nepamirškite palikti marlės "uodegėlės" makšties išorėje, kad nebūtų problemų ryte jį ištraukti.

7.Išsigydykite vidurių užkietėjimą
Valgykite kuo daugiau alijošiaus gelio "ant tuščio skrandžio", tai yra, gerokai prieš valgį ar po jo.

8.Išsigydykite slogą
Lašinkite alijošiaus gelio plakinio su vandeniu į noskyles.Išsičiaudėsite, nosis išsivalys, sloga greičiau praeis. Tepkite sudirgintą panosės odą alijošiaus geliu - greičiau sugis ir nustos perštėti.

6.Auginkite alijošių namuose
Tai labai nereiklus augalas,jam reikia tik daug saulės, šilumos ir šiek tiek vandens. Alijošius būna subrendęs ir įgijęs visas gydančias galias tik po 2-3 metų augimo.




Medžiaga parengta pagal http://www.aloe-yourmiracledoctor.com/

Įkyrios musytės prie augalų

Turbūt ne viena esam susidūrusios su įkyriom juodom mažytėm musytėm, kurios veisiasi kambarinių augalų vazonuose. Vos tik pradedi laistyti - tuoj, žiūrėk, ir sukiojasi jos aplink augalą. Jos veisiasi komposte, ir paprastai jų įsiveisiame kartu su pirktine kompostine žeme.
Radau įdomų patarimą, kaip atsikratyti šiomis įkyruolėmis. Dar neišmėginau, bet kai tik rasiu pirkti migdolų aliejaus, tuoj paspęsiu joms spąstus.

Reikia paimti mažą indelį, pavyzdžiui, kamštelį nuo mineralinio vandens butelio, ir jį iki pusės pripilti migdolų aliejaus. Tada padėti į vazonėlį prie augalo. Musės neatsispiria viliojančiam migdolų aromatui, ir gauna galą lipniame aliejuje.

Naminis majonezas

Nieko nerašysiu, pažiūrėkite pačios.
Kiaušinis, garstyčios, citrinos sultys, druska, aliejus ir plaktuvas. :-)

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=6sMMIMIraEo

Kaip pasidauginti rožių

Pasidauginti gėlių visada yra ir smagu, ir taupu. Šiemet labai norėčiau užsiveisti rožių, ypač vienų, kurias turi mano draugė. Tačiau pirkti tokių nkiekur nerandu... Kaip tik pasitaikė po ranka straipsnelis, kuriame mokoma, kaip paprastai, be jokių didelių mokslų užsiauginti patinkančių rožių. Perpausdinu iš http://www.amateurgardening.com/home/taking-rose-cuttings/

Parenkame vietą naujiems sodinukams. Ji turi būti tokia, kad per kaitriausią dienos dalį būtų pavėsyje. Ten iškasame apie 15 cm gylio griovelį, jo dugne įpilam porą centimetrų rupaus smėlio.


Tada nuo rožės, kurią norime padauginti, nukerpame stiebą. Stiebas turi būti tiesus, gerai subrendęs (spygliai turi nusilaužti be žievės atplaišų) ir jaunas (šių metų augimo).



Stiebų ruošiniai turi būti apie 23 cm ilgio. Apačioje kerpam iškart po pumpuru. Pašalinam visus lapus ir nuo apatinės pusės nulaužome spyglius.



Tada susmeigiame stiebų ruošinius į paruoštą griovelį. Turime žiūrėti, kad užkasus du trečdaliai stiebų atsidurtų po žeme. Įsmeigiam stiebus į rupų smėlį, gerai apspaudom,kad neliktų oro, tada užkasam žeme.



Užkasę vėl gerai aptrypiam žemę (saugoti sodinukus!), per vasarą vis palaistome. Rudenį jau turėtų būti puikūs sodinukai su gerom šaknim, kuriuos bus galima sodinti į nuolatinę vietą.

Tarp kitko, kai kurie sodininkai prieš susmeigiant į žemę stiebų ruošinius įsmeigia į bulvę. Tada pasodina juos su visa bulve. Bulvė tiekia sodinukui drėgmę ir maistingas medžiagas tol, kol jis sustiprėja ir išleidžia savo šakneles. Reikės būtinai išmėginti šį metodą.

Kaip pasigaminti vazeliną

Vazelinas yra nuostabus odos drėkiklis, pirmoji pagalba suskirdus lūpoms, rankoms, ar išsausėjus nosies gleivinei, suskilus kulnams ir t.t. Vienintelis blogas dalykas pirktiniame vazeline yra naftos produktai.
Tačiau namuose galime labai paprastai pasigaminti ne blogesnį, netgi daug sveikesnį ir efektyvesnį vazelino pakaitalą.

Mums reikės:
apie ketvirtadalį stiklinės alyvuogių aliejaus,
apie ketvirtadalį stiklinės kokosų aliejaus,
apie aštuntadalį stiklinės bičių vaško (galima imti truputį daugiau, jei norite kietesnės konsistencijos),
kelių lašų mėgstamo kvapo eterinio aliejaus (nebūtinai, tik jei norisi kvapo).

Čia rašau kiekius stiklinėmis, tačiau jūs gamindamos pasirinkite norimo dydžio matavimo indelį. Svarbu yra proporcijos, o ne matavimo vienetas. :-)

Viską (išskyrus eterinį aliejų) sudedam į nedidelį puodą ir ant labai lėtos ugnies ištirpinam.Gerai išmaišom. Kai pravės, įlašinam eterinį aliejų. Mišinį supilam į stiklinį indelį ir atvėsinam. Mišinys greit sustings. Ir štai - turime puikiausią drėkinantį natūralų kremą.



P.S. Galima mišinį supilti į tuščią lūpų dažų tūbelę - turėsime kremą lūpoms.

NETEPKITE ANT ODOS NIEKO, KO NEGALĖTUMĖTE VALGYTI! Oda - mūsų didžiausias organas, ji greit absorbuoja viską, ką ant jos tepame. Jei tepame chemikalus, tai jie tuoj atsiduria mūsų kraujyje ir užteršia toksinais organizmą.

Mechaniškai atskirta vištiena. Kas tai?

Šiandien radau straipsnelį, kuris mane sukrėtė ir privertė pasišlykštėti. Tačiau vis dėlto nutariau jį čia pakopijuoti, nes galbūt bus įdomu, sužinoti, ką valgome...
Ne kartą esu skaičiusi produktų sudėties etiketėse tokią informaciją : "mechaniškai atskirta vištiena", ir vis pagalvodavau, kuo tai skiriasi nuo paprastos vištienos.
Pasirodo, skiriasi, ir tai yra be galo šlykštus dalykas.

Mechaniškai atskirta vištiena reiškia, kad visas viščiukas yra sumalamas - VISAS, išskyrus plunksnas. Tai yra, su kaulais, akim, nagais, žarnom, skiauterėm ir t.t. Tada visa šita masė pertrinama į tyrę. Gaunasi štai panašus vaizdelis:


Einam toliau. Kadangi tokia tyrė yra pilna bakterijų, ji mirkoma chemikaluose. Po to, kadangi tokios masės skonis ir kvapas būna koktus, į ją pridedama skonio priedų, kvapų, žodžiu, visokiausių įmanomų E-priedų. Belieka dar įpilti dažų, kad spalva mums būtų priimtina.

Ir štai - turime puikią žaliavą dešrelėms, kotletukams, mėsainiams, dešrainiams ir t.t. ir t.t.

Juk skanu, ar ne?

Į sveikatą...