Valgykime dilgėles

Pavasarį, kai esame nusilpę po žiemos ir išeikvoję visas vitaminų bei mineralų atsargas, verta išeiti į laukus ar savo kiemą ir pasižvalgyti valgomų piktžolių. Jos tikrai daug vertingesnės už parduotuvėse parduodamus žalumynus, nes auga natūralioje aplinkoje, be trąšų ir chemikalų, maitinamos žemės, saulės ir lietaus. Pirmosios žolės ir piktžolės - tai gerai subalansuoti ir koncentruoti natūralūs maisto papildai, stiprinantys organizmą ir kraują.
Rinkime ir valgykime kiaulpienes, garšvas ("vištakojus"), balandas, žliūges, o ypač - dilgėles. Juk jų jaunuose lapeliuose ir ūgliuose vitamino C yra 2,5 karto daugiau, nei citrinose! O kur dar vitaminų B1, B6, E, P gausa ir visų įmanomų mikroelementų įvairovė (magnis,kalis,kalcis,geležis..) bei chlorofilas!.. Tai tikra supervaistinėlė, ir visiškai nemokama.


Iš tiesų mes jau tiek esam pripratę bėgioti į vaistines ir parduotuves, kad visiškai nebemokame ir nebenorime pasinaudoti nemokamais gamtos turtais. Valgyti laukines žoles pasidarė kažkas egzotiško, o juk mūsų protėviai ir kai kurios šiuolaikinės tautos mito ir tebeminta laukiniais augalais.
Dilgėlių prisibijome dėl jų skaudaus dilginimo. Tačiau juk tam yra apsauginės pirštinės, nerinkime dilgėlių plikomis rankomis.
Nuplikytos karštu vandeniu arba sudžiovintos dilgėlės visiškai nebedilgina. Dilgėles galima virti, kepti, troškinti, dėti į salotas, padažus, galima naudoti visuose receptuose vietoj špinatų. Žinoma, kuo trumpiau termiškai apdorosime, tuo daugiau vitaminų išsaugosime. Todėl į gaminamus patiekalus dilgėlės dėkime pačioje pabaigoje, baigiant virti ar kepti. Dilgėlių skonis malonus, sodrus. Jei mėgstate žalumynus, tai dilgėlės tikrai patiks.
Dilgėles geriausia rinkti valgymui, kol jos dar jaunos, iki žydėjimo. Skinkime jaunus ūglius (viršūnė ir žemyn 3-4 lapelių poros). Jie minkščiausi ir švelniausi. Užaugusių dilgėlių stiebai medėja, darosi kieti, neskanūs, lapai irgi sutvirtėja.


 Štai pora receptų su dilgėlėmis..


Dilgėlių salotos su varške

300 g dilgėlių, 2 šaukštai smulkintų svogūnų laiškų, 200 g varškės, stiklinė kefyro arba rūgpienio, šaukštas saulėgrąžų sėklų, druskos, pipirų.

Dilgėlės nuplikyti, susmulkinti, sumaišyti su kitais ingredientais. Galima dar paskaninti baziliku, krapais, česnakais.


Dilgėlių salotos su makaronais ir kumpiu

Kiekių nerašysiu, imkite iš akies ir pagal norą. Reikės makaronų, kumpio( ar dešros, šoninės ar kt. mėsytės), dilgėlių, svogūnų laiškų, porą skiltelių česnako, sviesto, tarkuojamo sūrio.
Išverdame mėgstamų makaronų, perliejam šaltu vadeniu, apšlakstom aliejum, kad nesuliptų.
Keptuvėje pakaitiname sviestą, trumpai pakepiname jame susmulkintų svogūnų laiškų su česnaku,
tada sudedam smulkiai pjaustytą mėsytę, pakepinam,kad gerai sušiltų. Beriam nuplikytas ir susmulkintas dilgėles, trumpai viską patroškinam.
Visą šitą mišinį dedam ant makaronų, išmaišom, patarkuojam sūrio.
Skanaus.


Žiemai dilgėlių galima prisidžiovinti ir paskui jas sumalus kavamale berti visur, kur sugalvojam - į sriubas, salotas, omletus ir  t.t.  Itin vertinga yra dilgėlės rauginti - principas tas pats, kaip kopūstų rauginime. Taip žiemai turėsime ne tik vitaminų, bet ir probiotikų - pirmojo vaisto žarnynui.
Galima dilgėles ir susišaldyti: 1-2 minutes plikinti karštu vandeniu, po to nusausinus dėti į maišelius ir į šaldiklį.